Jau visai netrukus – nuo birželio 11 dienos, oro linijų bendrovė „WOW Air“ Lietuvos skrydžių platybes papildys nauja kryptimi! Galėsite skristi iš Vilniaus oro uosto į Islandijos Keflaviko oro uostą. Reisą planuojama vykdyti vieną kartą per savaitę. Tiesioginius skrydžius į Reikjaviką nuo spalio mėn. pradeda ir „Wizz Air“ oro linijų bendrovė. Reisai bus vykdomi net du kartus per savaitę. Jei nedaug girdėjote apie šį unikalų kraštą, kviečiame skaityti įtraukiantį pasakojimą, nukelsiantį jus į ugnikalnių, geizerių ir ledynų salą!

Čia nėra medžių, nėra anglies – iš namų čia nerūksta dūmai. Ir laukai čia dvelkia siera, ne gaiva. Tai vieta, kur verda purvynai, eini ir gali pamanyti, jog žemė po kojom prakiuro – iš žiojinčių plyšių nepaliaujamai kriokia ir švilpia garai, skirtingais laiko intervalais stulpu šaudantys į viršų. Tai niekuomet neatvėstančių upių ir garuojančių versmių plotai, giedromis žiemos naktimis apgaubti šiaurės pašvaisčių. Tai Islandija – geografų, geologų, romantikų ir gamtos mylėtojų svajonių kryptis. Saloje laksto keli tūkstančiai elnių, pakrantėse plaukioja ruoniai, o horizonte – didieji banginiai… Tai vieta, nuo kurios profesorius Lidenbrokas Žiulio Verno romane pradėjo savo legendinę kelionę į žemės centrą.  Tad kur kreipti žvilgsnius, kai vos išlipus iš lėktuvo jauti, jog žingsniuoji nebe šios planetos paviršiumi? Ugnies ir ledo žemėje užfiksuotais vaizdais, patarimais ir patyrimais šiuokart dalijasi keliautoja Kristina.

Juodojo smėlio paplūdimys2

Juodojo smėlio paplūdimys. Kristinos Vard nuotr.

Žvarboka? Išsimaudykite upelyje!

Islandijoje oro temperatūra retai pakyla virš 20°C, o salos pakraščiuose paprastai laikosi apie 12-15°C temperatūra. Tiesa, žiemos čia šiltesnės, nei Lietuvoje – žemiau nulio stulpelis tepasiekia sausį. Labiausiai vėjuota vieta žemėje – Folklando salos, iškart po jos – Islandija. Kristina sako pirmiausiai tai pajutusi Juodojo smėlio paplūdimyje, kur vėjas toks stiprus, jog pakelia į orą akmenukus ir stipriu gūsiu apmėto tave taip, jog ima skaudėti… Nepaisant to – tai vienas nuostabiausių ir įdomiausių reginių žemėje. Ne veltui Juodojo smėlio paplūdimyje filmuotas Dareno Aronofskio filmas „Nojus” – vaizdas toks, lyg pasaulio pabaiga įvyko kaip tik čia. Ką tik. Prieš tau atvažiuojant. Vėliau, tuo, jog vėjams Islandijoje nuolat atdari vartai, įsitikinti teko stovint ant banginio pėdsakais sekančio laivo denio, nekantraujant išvysti bent jau kyšančią jo uodegą. Tuokart Kristina suskaičiavo tris delfinus ir net du banginius – emocijų nusakyti tiesiog neįmanoma!

Kristina medžioja banginius

                                                                                                                                  Kristinos Vard nuotr.

Mažiausiai lietingi ir vėjuoti birželio-rugpjūčio mėnesiai, tačiau sekantys saulės vėjais ir svajojantys išvysti šiaurės pašvaisčių čia patraukia ir žiemą. O ir dienos šiuo sezonu itin trumpos – gruodžio 21 d. trunka vos 4 val. 18 min. Sušalus išsigelbėjimu gali virsti nebent maudynės kur nors šalia tekančiame upelyje! Juk be įspūdingomis vaivorykštėmis sujungtų upių, krioklių ir ledynų čia gausu geoterminių zonų: karštųjų versmių, geizerių, karšto vandens kaskadų ir natūraliai iš žemės gelmių šildomų upeliukų…

Dūmų įlanka – Reikjavikas. Karšto vandens ir elektros karalystė

Islandija nepasižymi ypatingais gamtiniais ištekliais: dėl nemažus plotus dengiančio lavos sluoksnio saloje vystyti žemdirbystės praktiškai neįmanoma. Čia beveik neauga žolė ir medžiai, o anksčiau iš Norvegijos importuotas net šienas… Dabar, išnaudojant versmių vandenį, mieste įrengti šiltadaržiai, baseinai, nuolat apšildomi, tad niekada neapledėja šaligatviai, o vaikai, piešdami namus, matyt, retai kada pagalvoja apie kaminus – tai tikra karšto vandens ir elektros karalystė!

Norintiems miestą apžiūrėti iš aukščiau galima liftu pakilti į Halgimuro (Hallgrímskirkja) bažnyčios bokštą – panorama nuostabi, o pati šventovė – vienas aukščiausių Islandijos pastatų savo architektūra primenanti sustingusias lavos kolonas.

Hallgrimskirche

Halgimuro bažnyčia naktį

Žvilgsniu tokio miesto neaprėpsi? Reikia pačiam pakliūti akiratin? Kristina rekomenduoja Kex (liet. sausainis) viešbutį, įsikūrusį sename sausainių fabrike – ten dažnai išgirsi nuostabaus, nemokamo vietinio džiazo!

Ieškantiems pikantiškesnių vaizdų – vienas labiausiai Islandijoje lankomų – Falologijos muziejus. Tai vyriškos giminės sausumos ir jūros žinduolių lytinių organų muziejus. Daugiau, nei 93 rūšys žinduolių ir per 280 eksponatų: nuo jūros vėplio, ruonio ar poliarinės meškos iki žmogaus. Tai turbūt vienintelis toks muziejus pasaulyje!

Net jei atvykote vasarą – pasideginti saulėje ar pašokinėti vandenyno bangose neteks – vanduo čia neįtikėtinai šaltas. Išeitis maudynių mėgėjams – Nautholsviko įlanka su geoterminiu paplūdimiu. Tai dirbtinė lagūna, kurioje pramogauja daugybė žmonių! Vandens temperatūra čia visuomet siekia 15-19°C.

Daugiau, nei 6 mln. litrų gydančio vandens!

Prakalbus apie maudynes negalima nepaminėti garsiosios Reikjaviko apylinkėse gausiai lankomos Žydrosios lagūnos. Karštas vanduo į lagūną skverbiasi iš 2 tūkst. metrų gylio, įgydamas vis daugiau žemėje glūdinčių mineralų savybių. Tikras 6 mln. litrų gydomasis baseinas! Jokių cheminių valiklių, jokio chloro ir… jokių bakterijų! Gydomasis purvas, ir iki 39°C įšylantis vanduo, keičiamas dažniau, nei kas porą dienų.

Žydroji lagūna

Kulminacija ištiksianti 200 kubinių m/s greičiu

Dažniausiai lankomos Reikjaviko apylinkės dar vadinamos Auksiniu ratu. Jį sudaro Tingvedliro nacionalinis parkas, Strokuro geizeris, Gulfoso krioklys ir Kerido krateris.

Thingvellir nacionalinis parkas

Thingvellir nacionalinis parkas. Kristinos Vard nuotr.

Tingvedliro (Thingvellir) nacionalinis parkas – kiekvieno geologo svajonė! Vieta, kur atsiskiria Amerikos ir Eurazijos tektoninės plokštės. Vis nepaliaudamos tolti viena nuo kitos jos iki šiol drebina žemę ir verčia ugnikalnius spjaudytis degančia lava. Vienas tokių žemės drebėjimų XIX a.  pabaigoje sustabdė netoliese esančio Strokuro geizerio išsiveržimus. Unikalus karšto vandens ir garų fontanas vėl ėmė veikti tik išvalius jo kanalą. Magmos kaitinamos uolienos čia priverčia žemę purkštauti maždaug 10 min intervalu. Toks reiškinys įmanomas tik keletoje pasaulio vietų!

Gullfoss

Gudlfoss krioklys. Kristinos Vard nuotr.

Auksinio rato kulminacija – Gulfoso (Gulfoss) arba auksinis krioklys. Upė Kvita (Hvita)  čia krenta keliomis pakopomis maždaug 200 kubinių m/s greičiu. Neketinantiems brautis pro turistų srautus Kristina siūlo apžiūrėti Hjalparfoss krioklį – gal ne toks įspūdingas, tačiau neapšviestas fotoaparatų blyksčių kai ką gali sužavėti daug stipriau, nei galima pamanyti.

Hjalparfoss krioklys

Hjalparfoss krioklys. Kristinos Vard nuotr.

Turintiems daugiau laiko ir ne itin mėgstantiems smalsius turistų spiečius puiki alternatyva – Borgarnes miestelis salos vakaruose. Išties puikiai įsikūręs jis pasirodys pažįstamas mačiusiems filmą „Volterio Mičo Slaptas gyvenimas”. Vieta sužavės ir mėgstančius  ramius, vienadienius pasivaikščiojimus po kalnus. Vasarą užsibrėžtas tikslas pasiekti, rodos, visai netoli esantį sniego lopinėlį gali virsti itin smagia pramoga! Ypač, kai paaiškėja, jog jis ne taip ir greit pasiekiamas…

Borgarnes

Borgarnes miestelis. Kristinos Vard nuotr.

Spalvoti kalnai atperkantys nepageidaujamus masažo seansus

Vaizdas Islandijoje ne toks sustingęs, kaip lava. Vaizdai čia itin gyvi ir kintantys: upės, kriokliai, lavos laukai, slėniai, ugnikalniai, fiordai, lygumos, krateriai, paplūdimiai ir krantai… vėl kalnai… Viena įspūdingiausių vietovių – Landmanaloigaro kalnai ir šalia nusidriekiantis pėsčiųjų takas. Rožinė, ruda, gelsva, samanų žalia, juodai mėlyna lavos spalva, geležies raudona, pelenų pilkšva ar balta – visos šios uolienų spalvos maišosi tarpusavyje ir abejingų žvilgsnių niekuomet nepalieka. Turistinėje bazėje įsikūrę keliautojai, besižvalgydami į šiuos spalvingus kalnų ir ugnikalnių šlaitus pamiršta net visą naktį besitęsusius masažo seansus, kurių čia, beje, neišvengia nė vienas, miegodamas ant žvyro pastatytoje palapinėje…

Landmannalaugar

Landmanaloigaro kalnai ir turistinė bazė

Po tokio siera dar alsuojančio reginio belieka išvysti tik ledinę Islandijos pusę – Jokulsarlno ledkalnių lagūną. Mėlyni ir pieno baltumo skirtingų didžių ir formų ledkalniai kai kur padengti pelenų sluoksnio – ugnikalnio išsiveržimo paliktais pėdsakais. Matyti tik nedidelė, gal dešimtoji jų dalis – kita, didesne, grožisi tik čia gyvenantys upėtakiai, lašišos, silkės ar jų pavaikyti atplaukiantys ruoniai. Įsitikini, jog ne visi pasakiški vaizdai filmuose yra talentingų   kinematografų darbas. Šioje lagūnoje filmuotos net dvi Džeimso Bondo, Betmeno ir Kapų plėšikės Laros Kroft kino juostos!

Jokulsarlon

Jokulsarlon ledkalnių lagūna

Kuo stipresnis – tuo brangesnis?

Vienas dalykų, kuriuos reikėtų žinoti keliaujant – Islandijoje nėra daug maisto parduotuvių (išskyrus didžiuosius miestus, žinoma), o ir tos pačios siūlo kone identišką racioną. Alkoholiniai gėrimai pardavinėjami tik specializuotose parduotuvėse, o ir pats gėrimas kuo stipresnis – tuo brangesnis. Kristina pasakoja, jog vienam kaimelyje paklausus vietinių apie alų šie nurodė parduotuvę už kone 40 km. Visgi, vienas dažniausiai iš Islandijos parvežamas suvenyras – bulvių ir kmynų degtinė, gaminama iš fermentuotų bulvių skysčio ir kmynų. Islandiškai pavadinimas reiškia degantį vyną ir puikiai papildo tradicinius patiekalus, sušvelnindamas jų skonį. Tiesa, pastarųjų paruošimas  čia ne itin skiriasi nuo kitų šiaurės šalių – tai pūdyta rykliena ar raja, aviena, kepenų dešra, pieno rūgštyje raugintos avino sėklidės ar Atlanto mormonai pieno padaže. Žinoma, tai tik tradicijos, Kristina paantrina, jog kasdienis maistas Islandijoje ne itin skiriasi nuo lietuviškojo – paragauti galima ir silkutės, ir ruginės duonos, ar net baltos mišrainės.

Islandija. Namukas

Tradicinis Islandijos namukas nacionaliniame parke. Kristinos Vard nuotr.

Judėjimas lavos vagomis

Svarbiausias patarimas planuojant kelionę – automobilis. Keliai Islandijoje pakankamai geros būklės, įveikiami ir lengvuoju transportu. Tai ir paprasčiausias ir greičiausias būdas be vargo aplankyti turistų lankomas vietas. Galingesnio transporto prireiks nebent tolstant nuo salos pakraščių – ten pasitaiko pavojingesnių, neasfaltuotų, vingiuotų ir upes kertančių keliukų. Priklausomai nuo keliaujančių skaičiaus ir atsižvelgiant į automobilių nuomos kainas, kelionė nuosavu automobiliu net gali virsti pigiausiu variantu. Juo persikelti galima iš Danijos. Youtube nesunku rasti video įrašų apie vairavimo Islandijoje ypatumus. Tai itin svarbu siekiant išvengti lavos žvyro, avių, ožkų ar kitokių gyvūnų.

Borgarnes kalnai

                                                                                                               Kristina Borgarnes miestelyje

Alternatyvos? Autobusai ir viešasis transportas čia ne tik brangūs, bet ir įveda laiko bei maršruto apribojimų. Kelionės autostopu? Įmanomos, tačiau gali ilgai užtrukti dėl pakankamai mažo transporto srauto. Mažiausiai planavimo ir pasiruošimo darbų, be abejonės, pareikalautų kelionių agentūra – užtikrintai aplankysite svarbiausius ir geriausiai žinomus objektus, atsipalaiduosite ir pailsėsite. Kad ir kokį būdą pasirinktumėte, nepamiršti reikėtų tik vieno – daugelyje vietų neveikia mobilusis ir interneto ryšys, tad įsiminti būtinosios pagalbos numerius išties būtų neprošal.

 

Kas dar? Kelionei į žemės pakraštį Jūs jau pasiruošę! Ji prasidės nuo pirmojo žingsnio… Pasidalinkite savo įspūdžiais su mumis!