Alytuje ir už jo ribų puikiai atpažįstamas veidas, Alytaus kultūrinio gyvenimo puoselėtojas Oganes Arakėlian, visiems geriau žinomas kaip muzikinio baro „Fenix“ įkūrėjas. Tačiau kartu su žmona Rūta Kavaliauskaite-Arakėlian jiedu ne tik turi nuosavą verslą, myli teatrą, organizuoja alytiškiams nemokamus jogos užsiėmimus, bėga pusmaratonius, bet ir „serga“ kelionių liga. Skrendu.lt kūrybininkė Greta kalbasi su Oganes apie jo beprotiškų kelionių nuotykius.

Esate ne vieną vasarą leidęsis automobiliu po Europą, Rusiją, Gruziją. Minėjote, kad jos tapo dar vienu gyvenimo tikslu. Papasakokite apie jas plačiau.

Mes keliauti už Lietuvos ribų pradėjome vos prieš šešerius metus. Pirmoji, vos poros savaičių kelionė nuomotu autobusiuku užsukant į didesnius miestus buvo iki Londono ir atgal į Vilnių. Aplankėme palyginus nedaug – Lenkiją, Vokietiją, Olandiją, Belgiją, Londoną, „kabinome“ šiek tiek Prancūzijos. Taip, ši kelionė „užkabino“ mus taip, kad jau kitą vasarą nusipirkome savo autobusiuką, susirinkome pilną ekipažą ir pajudėjome į festivalį „Bliuzo naktys“, vykstantį Varniuose, Žemaitijoje. Tik štai ten važiavome per Varną (Bulgarija). Tolimiausias kelionės taškas buvo Egėjo jūra Graikijoje. Vienos kelionės metu išsimaudyti dviejose jūrose buvo kažkas visiškai nerealaus. Kelionė truko virš trijų savaičių, pakeliui aplankėme Lenkiją, Slovakiją, Vengriją, Rumuniją, Bulgariją, Graikiją, Serbiją.

Kaip manote, ką kelionės jums duoda, kuo taip traukia?

Kelionės sukelia laisvės pojūtį, atitrūkimą nuo rutinos, įspūdžius. Užburia tuo, kad kaskart gauni kažką naujo ir nepatirto, turiu omenyje reginius, skonius, kvapus. Net oras vietomis atrodo gaivesnis. Pastaroji kelionė nebuvo ilgiausia, įveikėme vos 9,500 km, bet joje užsispyrimo ir drąsos reikėjo daugiausiai. Važiavome tik keturiese, nes daugiau norinčių automobiliu važiuoti per Rusiją iki pat Gruzijos, neatsirado. Savaitgalio naktimis važinėtis po Rusijos pietrytinę dalį tikrai nerekomenduoju. Momentais tiki, kad tai paskutinė tavo kelionė.

Kodėl nesijautėte saugiai? Kas nutiko?

Naktį čia jautėmės kaip laukiniais devyniasdešimtaisiais Lietuvoje. Patekome į mažiausiai tris sukarintus postus, pakliuvome ir į girtų policininkų postą, iš mūsų buvo reikalaujama duoti kyšį. Jautėsi, kad esame sekami automobilių tamsintais langais. Vienoje degalinėje „vietinė fauna“ aiškinosi santykius, net degalinės apsauga užsibarikadavo viduje, o mes movėm, kad net tualetą aplankyti pamiršome. Kirtus Gruzijos sieną pasijutome saugiau. Nuostabus kraštas, įspūdingi kraštovaizdžiai, nepakartojamas maistas ir neįtikėtinai mažos kainos.

Kas Gruzijoje paliko didžiausią įspūdį? Ką rekomenduotumėte aplankyti, kokios kainos?

Didžiausią įspūdį paliko šiaurinė Gruzijos dalis – kildamas ar leisdamasis kalnu kaskart matai vis gražesnį „atviruką“. Dar siūlyčiau apsilankyti Boržomio–Charagaulio nacionaliniame parke. Gruzijoje labai sočiai pavalgyti keturiems asmenims su gėrimais kainuoja 15–20 Eur. Zigzagais pasivažinėjus po Gruziją pasiekėme Armėniją ir pasileidome iki pat Irano sienos. Armėnija, palyginti, laukinis ir turizmo dar nesugadintas kraštas.

Ar visa Armėnija atrodo laukinė? Kas šioje šalyje labiausiai sužavėjo?

Vietiniai ten dar nepažįsta turistų, žiūri į juos su šiokia tokia nuostaba, bet kažko paklausus būtinai bando atsakyti ir paaiškinti kas, kur ir kaip. Niekuomet nepamiršiu kai pasiklydus Armėnijos kalnuose įvažiavome į kaimą, kurio gatvėje žaidę ir mus pamatę vaikai ėmė žegnotis. Vietinėje parduotuvėje buvo įsitikinę, kad mes iš Amerikos. Jiems viskas, kas yra už Rusijos ribų, atrodo kaip Amerika. 

Armėnija yra pirmoji šalis, priėmusi krikščionybę. Jie tuo labai didžiuojasi, todėl didžioji dalis lankytinų objektų susiję su pirmosiomis bažnyčiomis ar seniausiais vienuolynais olose. Man didžiausią įspūdį paliko „Devil’s Bridge“ (liet. Velnio tiltas), esantis giliame kanjone, apsuptas kalnų upelių. Nusileidus į olas iš arti galima grožėtis stalaktitais ir stalagmitais. Važiavome ten dvi dienas iš eilės. Siūlyčiau aplankyti Džermuką (Jermuk). Ten atradome nesaugomas, apleistas ir apgriautas sovietų laikų sanatorijas, netoli yra geizerių, kuriuose galima išsimaudyti. Labiausiai Armėnijoje išsiskiria sostinė Jerevanas. Centre kavinės ir restoranai atrodo pakankamai moderniai, čia jau šiek tiek brangiau nei Gruzijoje, bet tikrai pigiau nei Lietuvoje. Čia gali tarsi grįžti į vaikystę užėjęs į mūsų 90-uosius primenančias universalines parduotuves, tačiau šalia rasi ir kokio brangaus prekinio ženklo išparduotuvę, kurioje jau jautiesi lyg vakarų Europoje. Labai keistas kontrastas.

Kas labiausiai žavi kelionėje – gamta, miestai?

Kai važiuojame automobiliu, įprastai, miestų stengiamės neliesti. Mūsų pagrindinis tikslas būna gamta, kaimai, maži miesteliai. Nakvojame dažniausiai automobilyje bei ant „buso“ sumontuotoje stogo palapinėje. Labai smagu ieškoti nakvynės vietos ir kaskart atradus tai, ko mažiausiai tikiesi, pavyzdžiui, skardį su vaizdu į vandenyną, juodo smėlio paplūdimį, laukymę nuostabiame miške ar upelių santakoje. Detalesnę miestų apžiūrą paliekam žiemoms – į juos mes skrendam.

Koks aplankytas miestas / šalis labiausiai patiko ir kuo?

Mus turbūt labiausiai sužavėjo Olandija, konkrečiai Amsterdamas – besišypsantys ir niekur neskubantys žmonės, „linksma“ architektūra. Nebūtina ten kažką vartoti norint pajusti ką reiškia būti tikru, laisvu žmogumi.

O ką kelionės reiškia jums? Netikėti susitikimai su išskirtiniais žmonėmis, o gal draugų ir giminių aplankymas? Muziejai ar popietės pasivaikščiojimas naujame mieste? Rytinė kava dailioje kavinukėje, o gal piknikas miesto parke? Ieškok pigių skrydžių Skrendu.lt, o kelionių džiaugsmo – Amsterdame, Londone, Paryžiuje, Maltoje ar Amane!