Birželis – povandeninis mėnuo! Jį norime vainikuoti pokalbiu su labai šauniu naru, narų klubo DiveLT vadovu Andriumi Daniulaičiu. Apie vandenį, kosmosą, filmus ir visą pasaulį. Paskaitykite!Andriau, kiek laiko nardote? Kaip tai prasidėjo ir kur vykdėte pirmąjį nėrimą?Vaikystėje daug nardžiau su paprasta naro kauke ir vamzdeliu Dubysoje. Pirmasis nėrimas su tikra nardymo įranga įvyko 2004-aisiais metais Egipte. Mane iš karto sužavėjo nardytojų pilni laivai, paslaptingi jų pokalbiai apie tai, ką jie matė ten po vandeniu. Todėl kuo greičiau norėjau baigti visas ekskursijas ir pamatyti tai, apie ką kalba jie… Narai.Panėriau ir susižavėjau, likusi atostogų dalis Egipte pralėkė benardant. Tiesa kaip „liptonui“ (liptonas tai tas, kuris dar neturi nardytojo sertifikato ir jį nardina instruktorius, laikydamas už rankos), bet vistiek tai buvo taip gerai, kad norėjau tapti savarankišku naru. 2006-aisiais metais Plateliuose nardymo klube „Oktopusas“ baigiau pradinius naro kursus OWD (open water diver), nardymas Lietuvoje užkabino ne mažiau nei Egipte, o tam padėjo ir puikūs „Oktopuso“ instruktoriai. Su nardymo centro savininku Arūnu Vainora bendraujame iki šiol, jei būnu Plateliuose, būtinai užsuku pasilabinti pas savo mokytojus.Koks jausmas būti po vandeniu? Kas labiausiai jame žavi?Vaizdą, jausmą ir garsą esant po vandeniu labai sunku aprašyti – geriausia visa tai patirti pačiam. Kažkada esu sakęs, kad kiekvienas panėrimas – tai kaip nedidelė kelionė į kosmosą. Vidinį mūsų žemės kosmosą. Atsiduri visai kitoje erdvėje, kitoje aplinkoje, laikas čia teka neįprastu ritmu, o atrodo ir fizikos dėsniai veikia šiek tiek kitaip nei sausumoje… Po vandeniu viskas žavi, nuostabūs vaizdai, atsiveriantys prieš tavo akis, nesvarumo jausmas, kurį turbūt galima lyginti su skrydžio jausmu ir tyla…. po vandeniu tylu – girdi tik savo iškvepiamo oro burbulus.Pasidalinkite įdomiausia povandenine istorija.Visos povandeninės istorijos yra unikalios, todėl pačios įdomiausios ir taip kiekvieną kartą. Jei reikėtų išryškinti kažką konkretaus, tai būtų procesas, kai filmavome dokumentinį filmą „Ežerų dugne“. Man tai buvo visiškai nauja patirtis, tuo pačiu nepaprastai įdomi ir unikali. Daugiausia teko dirbti su nepaprastu talentu apdovanota menininke Akvile Anglickaite, kompozitoriumi Vytautu V. Jurgučiu, režisiere Irma Stanaityte. Ilgo ir kruopštaus darbo rezultatas – dokumentinis filmas „Ežerų dugne“, kuriame pasakojame apie keturis visiškai skirtingus savo prigimtimi, nuotaika, spalva, netgi vandeniu Lietuvos ežerus ir keturis skirtingus žmones, kurie nardo tuose ežeruose.Kokia, paskutiniu metu, jūsų mėgiamiausia vieta nardymui? Ar turite vieną mėgiamą, ar nuolat keičiate lokacijas?Daugiausia nardau Lietuvoje, o du kartus per metus išvažiuoju panardyti į užsienį : Egiptas, Norvegija, Malta, Kreta, Kroatija, Pietų Afrikos respublika, Lenkija, Rusija. Aplankytų šalių geografija vis plečiasi, tačiau, kad ir kaip keistai nuskambėtų, Lietuvoje nardyti mieliausia. Tai išties sunku paaiškinti lengvai pamatuojamas ir išreiškiamais dalykais kaip antai vandens skaidrumas, jo temperatūra, povandeninės faunos gausa ir t.t. Nardymą Lietuvoje mes apibūdiname trimis žodžiais: šalta, tamsu ir baisu. Tačiau nepaisant to, dar ir nepaprastai gražu ir įdomu. Pastaraisiais metais daugiausiai nardau ilgiausiame ežere Asvejoje, ten dar tiek daug nežinomų ir neatrastų dalykų…Gal pasimokyti galima ir Lietuvoje? Ar verta panardyti ežere ar baseine prieš šokant į didžiuosius vandenis?Mokytis nardyti galima praktiškai visur, kur yra vandens. Lietuvoje taip pat yra nemažai nardymo instruktorių, klubų. Žinoma ne visur mokymų kokybė yra gera, todėl prieš renkantis kur mokytis vertėtų pasikalbėti su narais. Šioje vietoje man labai patinka angliška frazė, good work ain‘t cheap, cheap work ain‘t good (geras darbas nėra pigus, pigus darbas nėra geras). Lietuvos vandenyse pasitreniravę narai, kaip taisyklė, nardo gerai, nes, kaip ir minėjau, šiltose ir skaidriose jūrose sąlygos yra kitokios.Kokiems žmonėms rekomenduotumėte atostogų metu išbandyti nardymą? Kodėl? Ką šis užsiėmimas suteikia?Pabandyti rekomenduočiau visiems ir kiekvienam, kas mėgsta vandenį. Ypač gera situacija yra atostogaujant kur nors prie šiltų ir skaidrių jūrų. Nardymas ten gerokai paprastesnis ir lengvesnis nei tarkime Lietuvoje, todėl daugelis būtent ten ir pradeda. O tada, jei pajauti kad tai tavo užsiėmimas, galima pirkti įrangą ir pradėti nardyti ten, kur turistų paprastai neveža ir nerodo. Nardymas – puikus hobis, vertas kiekvieno išleisto euro, kiekvienos po vandeniu praleistos minutės.Andriau, labai dėkojame už pokalbį!