Malaizijoje atostogavusiai Rasai Levickaitei ši šalis pasirodė truputį erzinanti, kartais kelianti siaubą, bet ir labai juokinga. Juoką kėlė viešbučio darbuotojai, asmenukių maniakės, gąsdino taksistų vairavimas ir siaubingos beždžionės.
Dalį savo atostogų praleidote Malaizijoje. Kas patraukė į šią šalį apskritai? Kas labiausiai patiko?
Nors Malaiziją norėjome aplankyti vien dėl Kvala Lumpūro, vieną dieną nusprendėme skirti ir poilsiui prie jūros Kuantan kurorte, rytinėje šalies pakrantėje. Ir kas labiausiai tame kurorte įstrigo buvo visai ne paplūdimys ir šilta jūra. Tik išėjus iš viešbučio, pirmas dalykas, kuris mums krito su vyru į akį, buvo didžiulis judantis medis! Pasirodo, jis lingavo nuo laukinių beždžionių, kurių medyje siautė gal kokių 50! Iš pirmo žvilgsnio jos atrodo kaip maži mieli gyvūnėliai, simpatiškos beždžionėlės, tačiau iš tikrųjų tai vienas turistų ir viešbučio darbuotojų siaubas. Šie mieli padarėliai yra profesionalūs vagišiai – beždžionės lenda į viešbučio kambarius, vagia mineralinį vandenį, gali iš rankų nugvelbti maistą, išsegti moterims auskarus, nugvelbti akinius, atsisegti kuprinę ir pasiimti, ko pageidauja. Mane turbūt būtų šimtą kartų apvogę, tačiau vyras apie jas jau buvo pasiskaitęs, taigi, buvome pasiruošę – iš anksto pasislėpėme akinius, telefonus. Viešbučio teritorijoje matyti draudžiamieji ženklai, turistai baudžiami už gyvūnėlių maitinimą. Be to, jos labai gudrios psichologės. Jei žino, kad anas tiltelis yra vienintelė vieta tau pereiti, kokių 30 sustos ir kaulydamos maisto šnypš, o jei nieko neduosi, sėlins pulku. Jos tikrai nieko blogo nepadarys, vieni nedraudžia joms užsilipti ant galvos, kiti fotografuojasi, tačiau man susitikti su jomis buvo ne ypač jauku.
Kaip suprantu, beždžionės nelabai patiko, o kas paliko geresnių įspūdžių?
Mes apsilankėme čia lapkričio pabaigoje, žemuoju sezonu (angl. low season), tačiau oras – 27–28 laipsniai šilumos, jūra įšilusi iki 23 laipsnių, viešbutis ir kurortas pustuščiai, taigi, personalas mums buvo ypač atidus ir paslaugus, gavome daug dėmesio ir dovanų.
Jums viešbutyje pasiūlė papildomų paslaugų?
Taip, buvo labai juokinga. Registruojantis į viešbutį administratorius daug kartų akcentavo, kad kambaryje yra mini baras, tačiau iš mūsų veidų turėjo matytis, kad nesame pasiruošę juo naudotis, juk paprastai tai yra pakankamai brangu. Tuomet jis sako „gerai, aš jums viską, kas yra mini bare užrašau kaip dovaną šiai parai!“ Mes, žinoma, padėkojome, grįžę į kambarį atidarėme mini barą, o – viduje mažytis sulčių pakelis, skardinė kokakolos ir pora šokoladukų. Juokėmėms, nes gavome dovanų visai kitokį mini barą nei įprasta kituose Azijos viešbučiuose. Kadangi, Malaizijoje yra itin griežta alkoholio kontrolė, ne tik savo mini bare neišvydome alkoholio. Jo nunusipirksi nei 7-Eleven kioskelyje, nei eiliniame prekybos centre, Malaizijoje alkoholis parduodamas tik specializuotose parduotuvėse, kainos restorane taip pat nevilioja. Pavyzdžiui, sumokėti 15 Eur už vyno taurę Malaizijoje yra normalu. Dar iš papildomų paslaugų gavome nemokamą pervežimą į oro uostą, nes vairuotojas tiesiog švilpavo prie viešbučio neturėdamas ką veikti. Turėjom šaunią valandą, iš tikro musulmono lūpų išgirdome jo požiūrį apie religiją, islamo istoriją. Vairuotojas pasakojo su dideliu atsidavimu ir labai nuoširdžiai pridūrė, kad su galvos apdangalu būčiau dar gražesnė!
Minėjote, kad Malaizija traukė vien dėl Kvala Lumpūro. Kuo ypatingas šis miestas?
Norėjome susipažinti su miesto istorija, aplankyti meno galerijas, restoranus, pajusti Azijos didmiesčio dvasią ir tiesiog pasitrinti po miestą. Pirmas įspūdis atvykus į Kvala Lumpūrą po precizika, švara ir tvarka pribloškiančio Singapūro buvo „koks chaosas!“ Vien važiavimas iš oro uosto į viešbutį virto didžiausiu mano kelionės siaubu. Mūsų vairuotojas 70 proc. savo dėmesio buvo sutelkęs ne į keleivius ir ne į kelią, bet į telefoną: visą laiką žiūrėjo kačiukų video, rašė žinutes, skrolino, dėliojo širdeles feisbuke, ir visa tai – lekiant 120 km/h greičiu. Rimtai susirūpinau dėl mūsų saugumo, tačiau nieko jam nesakėme. Veikiausiai vyras užkrėtė ramybe, pokštaudamas, kad šios kartos jaunuolis, matyt, nė nemoka vairuoti nežiūrėdamas į ekraną. Vėliau pagalvojau, kad vis dėlto pasielgėme neatsakingai. Dar įstrigo tai, kad Kvala Lumpūre negali tiesiog paprastai kirsti gatvės, turi pereiti požemines, antžemines perėjas, o už kai kurias ir susimokėti apie 5–10 euro centų. Rodos, restoraną, į kurį nori papulti, kitoj gatvės pusėj matai, tikslas čia pat, o reikia lipti galybe laiptų. Tokia ta miesto struktūra, kuri mane šiek tiek erzino.
Kokie lankytini objektai buvo jūsų must see sąraše?
Tikrai norėjome užsidėti varnelę ir pamatyti National Mosque of Malaysia, tai įspūdingas, ultramodernus statinys, visai neprimenantis tradicinių mečečių. Iš esmės, šventovės lankymas buvo grynai jausminė patirtis, nes daugiausia, ką gali pamatyti joje iš meninės pusės yra langų ažūrai – nei paveikslų, nei skulptūrų nėra, tačiau tuštumo jausmas man malonus. Prie Petronas bokštų dvynių, žinoma, pasidarėme nuotrauką, kurią daro absoliučiai visi. Išties labai įspūdingi pastatai, ilgą laiką buvę aukščiausi pasaulyje. Atsukus laiką iki tada, kada buvo pastatyti, įspūdis lieka dar didesnis. Žinoma, didžiulį ekonominį postūmį šiai šaliai davė nafta, Petronas pastate kaip tik įsikūrę naftos įmonių biurai.
Dar lankėtės Batu Caves. Ar tie gražūs spalvoti laiptai, taip mėgstami instagramerių, yra išties įspūdingiausia šio lankytino objekto dalis?
Yra trys pagrindiniai akcentai: didžiulė, iš tolo plieskianti Budos statula, laiptai, kurie nuotraukose, deja, atrodo kur kas ryškesni ir įspūdingesni, ir viršuje oloje esanti šventykla, šiek tiek nublankstanti prieš anuos objektus. Kas labiausiai įstrigo, lankantis čia, tai šventykloje vykstančios apeigos, pudža. Jos metu tikintieji ant kaktos gauna paženklinimą, tačiau įdomiausia, kad žymą gauna ne visi. Buvo labai juokinga iš šono stebėti tuos taip nuoširdžiai įsižeidžiančius ir supykstančius žmones – atbūni visas apeigas, o šventikas tau pasako „ne, o tau tai nebus“. Dar vienas keistas ir šiek tiek juokingas dalykas nutiko šalia Nacionalinio muziejaus. Mums su vyru mąstant ar eiti, ar neiti vidun, mane staiga apipuolė mergaičių būrys. Viena kitą nustumdinėdamos ir net neatsiklausiusios jos pradėjo darytis su manimi asmenukes, taigi, patekau gal į 20 asmenukių bangą. Gal nusifotografuoti su baltąja 13–14 metų paauglėms – vis dar egzotika? Tai buvo mergaičių ekskursija, visos apsirengusios sportine apranga, su galvos apdangalais, tikėtina, atvykusios iš provincijos. Vis tik klausti nebuvo kada – reikėjo fotografuotis!
Rasa į Malaiziją skrido su Turkish Airlines oro linijomis, kurios lepina ne tik patogiomis jungtimis, bet ir turkišku maistu (kartu visada skraido šefas). Skrydis Vilnius–Stambulas trunka vos 2 val. 45 min., Stambulas–Kvala Lumpūras – 10 val., o persėdimas – vos 3 val.
Tik primename, kad ne tik į Malaiziją, bet ir į kitas pasaulio šalis pigiai nukeliausite su Skrendu.lt