Spontaniškai. Tai tinkamiausias žodis apibūdinti kelionės (ne)planavimą. Be didelių svarstymų, pakankamai lengvabūdiškai buvo nuspręsta atidaryti vasaros kelionių sezoną. Du bilietai už vieno kainą, tokia, išties neįtikėtina akcija pakliuvo po ranka ir pradžiugino nei didelę, nei mažą – 8 keliauninkų kompaniją. Susitarėme: 1. Jokios prabangos; 2. Vengiame turistinių vietų; 3. Pasiklystame; 4. Pabendraujame su vietiniais. Labai klajokliškai ir neturistiškai pradėjom pamąstymus apie savo kelionę.Dar net tikri nebuvom: tai vis dėlto, nepaisant visų politinių ir religinių peripetijų, Tel Avivas ar Jeruzalė yra tikroji sostinė? Mintyse maloniai įsivaizdavome plūduriavimą Negyvovoje jūroje, vietinus aromatingus falafelius, šviežų humusą, arabiško dvelksmo turgelius ir žavias kuklių žydų skrybelaites. Sakysite, jog Izraelio portretą susikūrėme kiek idealizuotą? Nutuokėme, jog tai neįtikėtinų, įvairialypių kontrastų šalis. O ar pasiteisino mūsų hipotezė…jerusalem

Pirmas žvilgsnis į naktinį Tel Avivą

Vėlų trečiadienio vakarą nusileidome Tel Avivo oro uoste. Už 17 šekelių (~4 €) traukiniu atvažiavome vos keli žingsniai iki autobusų stoties, kuri, pasirodo, yra viena didžiausių visame pasaulyje. Jau gerokai po vidurnakčio, aštuoniese jaučiamės pakankamai saugiai, tačiau dviese būtų išties daugiau adrenalino: pilnos gatvės nejaukiai žvilgčiojančių musulmonų, keistas kvapas, skraidantys šikšnosparniai. Skamba pakankamai egzotiškai, m? Išalkę sustojame netoliese hostelio esančioje užkandinėje ant ratų. Užrašas KOSHER iš karto traukia akį. Paprašėme, kad parengtų pitų su humusu taip, kaip daro vietiniams. Kainos neįtikėtinai aukštos, už sumuštinį paklojome apie 37 šekelius (~9 €), bet juk čia Tel Avivas. Kiaulę taupyklę prieš kelionę pamaitinti vertėjo…balagan

Netradicinis apgyvendinimas

Paplepėję su vietiniais išsiaiškinome, jog Izraelyje itin aukštos nekilnojamojo turto kainos. Visai nenustebome sužinoję, jog būtent dėl šios priežasties egzistuoja vos keletas hostelių už prieinamesnę kainą, kuriuose apgyvendinimas išties kiek neįprastas. Dėl gerų klimato sąlygų hostelis OVERSTAY TLV ant savo stogo terasos įrengė pasilinksminimų klodus bei nediduką palapinių miestelį. Terasa buvo kupina neįtikėtinų meno instaliacijų: nuo keisčiausių manekenų formų iki įdomių ir ekstravagantiškų interjero sprendimų. Ir taip, miegojome terasoje ant stogo, palapinėse. Naktis buvo pakankamai šalta ir triukšminga, tačiau visi džiaugėmės naujais, netikėtais potyriais. Šis 8 valandų poilsis žmogui atsiėjo po 80 šekelių (~20 €), o ryte bendroje virtuvėlėje humusą ir alyvuoges galėjome „kirsti“ kiek širdis geidė. Beje, čia ypač populiari mėtų arbata. Be jos – nei žingsnio!arbata

Kelionė į Jeruzalę ir stoties kronikos

Kaip ir minėjome anščiau, Tel Avivo stotis – viena didžiausių pasaulyje. Išvykimas į Jeruzalę numatomas iš 6 aukšto. Stoties viduje – tikriausia tuštybių mugė, kurią kada nors teko matyti. Aplink kičas, banalybės, blizgučiai ir įvairios prašmatnios beskonybės, o pardavėjai ūbauja bandydami parduoti savo prekes. Ar tai lenktynės? Susimąstome. Už autobusą sumokame po 22 šekelius (~5 €) ir per valandą atsiduriame Jeruzalėje. Norime vykti tiesiai prie Negyvosios jūros. Autobuso laukti reikės 2 valandas, o važiavimo trukmė – 3,5 valandos. Netikėtai užkalbina kiek įtarus žydas, besisiūlantis už 200 šekelių nuvežti į kurortinę Kalya. Netrukus paaiškėja, jog mašinoje telpa vos 4, o 200 minėtų šekelių – už kiekvieną. Vos atsukus nugarą sukčiui, prie mūsų prisistato arabas Rauf, pirštu rodantis į savo mikro autobusiuką. Netrukus prasideda cirkas… Žydas krenta po ratais, isterikuoja, neva arabas atėmė iš jo duoną – klientus. Smarkiai konfliktuojama, nosis surėmę vyrai klykia „You are nazi!!!“. Stebime, negalime patikėti savo akimis. Po minutėlės prisistato greitoji ir policija. Chaosas! Supratome, jog Europa – toli toli. Dar kelių politinių niuansų „dėka“ tądien pasilikome Jeruzalėje…

Druskų pataluos

Kitą dieną vis dėlto išsiruošėme prie Negyvosios jūros. Nustebsite, su tuo pačiu arabu Rauf (marketingas – viskas: užrašė savo numerį, reikalavo paskambinti rytoj). Važiuodami į Kalya regėjome kone marso kanjonus – plika gamta, smėlėti, raudonuojantys kalnai, klajojantys asiliukai, kalnų ožkos, prie stulpų prirankinti kupranugariai. Netrukus prasidėjo ausų apgultis – artėjome prie žemiausio sausumos taško – Negyvosios jūros kranto. Įėjimas į Kalya paplūdimio zoną atsiėjo 85 šekelius (21 eurą). Buvo verta, niekad dar neteko patirti tokio keisto jausmo – trumpam tapome plūdurais. Išsitrynėme juoduoju purvu, ilsėjomės ir mėgavomės ne itin dažnu vaizdu, kitoje kranto pusėje – Jordanija.

Negyvoji

Š A B A S

Tai diena, kuomet kas savaitę yra atnaujinamas ryšys su Aukščiausiuoju. Apmąstydami darbo reikšmę, žydų išminčiai rėmėsi tuo, jog šabo dieną Aukščiausiasis nustojo dirbęs. Paprasčiau tariant, nuo penktadienio 15 val. iki šeštadienio saulėlydžio, žydams draudžiama prekyba, verslas, pokalbiai apie politiką, kitos dienos planavimas, ruošimasis kelionei ir t.t… Kaip šabo dieną elgtis turistams? Paprastai – neplanuokite tolimų išvykų, pirkite maistą arabų turgavietėse, gaminkite ten, kur apsistojote. Atminkite, viešasis transportas – paralyžuojamas. Transportavimas įmanomas tik arabų pagalba, tačiau, teks pridurti, jog kainos šoktelėja gerokai aukščiau nei įsivaizduojama. Tai išties puikus metas atsipūsti, nurimti, ištrūkti į gatves, nukeliauti iki Raudų sienos, stebėti preciziškai pasipuošusią žydų tautą, nuoširdžiai švenčiančią šabatą. Šokių rateliai, maldos, sakralinės vakarienės – stebėtinos ir pagirtinos vienijančios tradicijos. Žvelgiame į naktinę, tylią Jeruzalę nuo savo terasos stogo.jeruzale

Kai pasiklydom ir užklydom…

…į bernvakarį! Vargu, ar kada nors yra tekę šėlti tarp 200 siautulingai nusiteikusių palestiniečių. Šabo vakaras toks ramus toli gražu ne visiems. Musulmonams penktadienis išlieka penktadieniu, o mes – nepailstamai neršiame miestą. Muzikos garsų sutrikdyti leidomės pasroviui, sekėme ritmą, gatvės vis siaurėjo, žmonių darėsi vis mažiau, garsas augo. Siaurame, laiptais į viršų vedančiame skersgatvyje sutikę keletą vaikų paklausėme, ar saugu kilti toliau. Jie mus paragino, ranka modami kvietė prisijungti, – „Vyksta pusbrolio bernvakaris!“. Mažieji mokėjo angliškai – smarkiai nustebino. Apkabinimų ir šūksnių sulaukę komandos vyrukai buvo akimirksniu iškelti į dangų. PAŽODŽIUI. Ketvertas besilinksminančiųjų užkėlė juos ant pečių ir grojant aštuonių asmenų balkan-asian-beats „ansambliui“ mėtė į viršų. Mums, moteriškėms, linksmintis, dėja, nebuvo galima. Stovėjome kaip piemenaitės prie vartelių, vaišinomės namų gamybos arabiška vynuogine coca-cola. Bet mums užteko stebėti! Tiek emocijų… Nepamirštama naktis.dance

HAIFA ir kitoks Izraelis

Kaip jau ir minėjome pradžioje, kelionės planavimui laiko beveik neskyrėme… Todėl šeštadienį išsiruošus vyktį į Haifą – paskutinę kelionės stotelę, susivokėme, kad susimovėme – šabatas vis dar tęsiasi, viešasis transportas vis dar paralyžuotas. Skambiname savo Rauf, permokame triskart, numojame ranka, skriejame kitokio Izraelio link. Haifa išties visiškai kitoks miestas. Gatvės menas, dideli parkai, šiuolaikiški, išpuoselėti sodai, industrijos. Gatvės pilnos kačių, gyventojai santūrūs, restoranuose – meniu rusų kalba, bet turistų mažai. Airbnb pagalba radome kur apsistoti. Patys negalėjome patikėti, vaizdas vos išėjus už vartelių – įspūdingoji Bábo šventykla ant Karmelio kalno. Beveik VIP ložė… M?parkass

Tel Avie, Kosherie

Prancūzai sako „C’est la Vie, Ma Cherie“ (liet. „Toks gyvenimas, mano brangioji“), o mes, juokaudami išradome ir hebraišką versiją – „Tel Avie, Kosherie“. Skaudančia širdimi rytą, atsisveikindami, užkopėme kone 400 laiptų iki Bábo šventyklos sodų, deja – per vėlai, jie jau buvo uždaryti. Paskubom nuskuodėme į industrinį paplūdimį, pamojavom Viduržemio jūrai, sušlamštėme paskutinę humuso pitą ir iškeliavome į oro uostą. Būtina pabrėžti, jog čia oro uostan atkeliauti siūloma prieš 3-4 valandas, vyksta išties rimta patikra, keleiviai apklausiami, kai kuriems ir nuotraukas iš fotoaparatų parodyti liepiama. Tai buvo paskutinės keistenybės, kurias išvydome Izraelyje. Vis dar gyvename atsiminimais. Nusprendėme, jog į Tel Avivą dar grįšime – juk neužteko tik trumpų naktipiečių!

Kviečiame pasidalinti įspūdžiais iš Izraelio!