Dažnas savo svajonių sąraše yra pasižymėjęs kelionę į Jugtines Amerikos Valstijas.

Tai šalis, kurioje kiekviena valstija turi ne tik savitą kraštovaizdį, bet ir unikalius lankytinus objektus – nuo didelių ir niekada nemiegančių, filmų scenarijus primenančių miestų, iki kvapą gniaužiančių gamtos stebuklų, kuriuose kartais net gyvūnai gali tapti geriausiais draugais.

Kaip išsirinkti, ką tikrai verta aplankyti, kai norisi visur, o laiko nėra tiek daug?

Socialinį darbą studijuojanti ir darbe su vaikais save atradusi 21 m. Rusnė Gužauskaitė, praėjusią vasarą atostogas Lietuvoje nusprendė iškeisti į naują patirtį Amerikoje, su Work and Travel USA programa.

Rusnė pasakoja pilną muzikos ir meilės gamtai istoriją, apie 3 mėnesius praleistus Jeloustono nacionaliniame parke (Yellowstone National Park).

Ar Amerika buvo tavo svajonių šalis, kurią visada norėjai aplankyti?

Tiesą sakant ne, Amerikos niekada neišskyriau kaip svajonių šalies, aš galbūt apskritai turiu didelį kelionių troškimą, visada atrodė, kad kiekvienas kraštas turi kuo nustebinti ar truputėlį nuvilti. O tokios patirtys leidžia pasimokyti ar atrasti ką nors naują.

Išvyka į JAV reikalauja nemažų finansinių resursų, net vykstant ir trumpam laikui. Ar tau dėl to kilo sunkumų?

Kadangi į Ameriką važiuoti sugalvojau gana spontaniškai, tačiau iš anksto – rudenį, tai tam ir nusiteikiau. Žinojau, kad reikės pasispausti ir truputį pasitaupyti. Tiek moralinis, tiek finansinis pasiruošimas padėjo prisitaikyti prie didesnių išlaidų nei įprastai. 

Dabar, atrodo, kad apie finansus per daug negalvojau. Prisėsdavau, pamenu, pasiskaičiuodavau kokia situacija, apgalvodavau, ar galiu šiandien prigriebti vieną riešutų stiklainiuką ar vis gi pasilikti pinigų degalams ir padarydavau tuo metu tinkamiausią sprendimą.  Tiesą sakant, ten būnant visi įspūdžiai nustelbdavo sunkumus, dažnai pagaudavau save galvojant, kad man taip visko pakanka!

Kodėl iš tiek daug siūlomų darbo ir gyvenimo galimybių, pasirinkai nacionalinį parką, o ne miestą su daugybe pramogų?

Vietą pasirinkau gana greitai. Man atrodo, kad turėjau bendrą vietos, kurioje noriu praleisti visą vasarą, įsivaizdavimą. Iškart žinojau, kad noriu labiau į vakarus, kažkur arčiau gamtos. Dangoraižiai ar paplūdimiai tuo etapu netraukė, be to apie Amerikos nacionalinių parkų didybę buvau daug girdėjusi ir būtent taip pirmiausia įsivaizdavau šį kraštą, tai vos atsiradus Yellowstone’o pasiūlymui, ilgai nelaukusi ir be didelių abejonių čiupau. Tad vietos pasirinkimui, turbūt, didžiausią įtaką turėjo meilė gamtai.

Kokias emocijas kėlė buvimas tokioje tyroje ir sąlyginai atskirtoje vietoje kaip Jeloustono nacionalinis parkas?

Dėl vietos būdavo visaip. Nors ir žinojau, kur važiuoju, kad neturėsiu greito interneto, kartais net ir elektros, prisitaikyti tikrai nebuvo labai lengva. Nuolat būdavo sudėtinga susisiekti su namiškiais, draugais, sekti, kas vyksta Lietuvoje. Vėliau supratau, kad metas pailsėti nuo visų įrenginių, socialinių tinklų ir atsiduoti naujai patirčiai ir pažinti seniausią nacionalinį parką pasaulyje. Tad tą ir padariau. 

Kaip jauteisi būdama toli nuo miesto, ar nenusibodo tiek laiko būti vienoje aplinkoje?

Jaučiausi tikrai puikiai, ypač jau pripratus prie sausesnio oro ir aukščio, pasijutau kaip namuose. Neįsivaizduoju, kiek laiko reikėtų praleisti tame parke, kad jis pradėtų nusibosti, nes atrodė, kad jis vis turi kuo nustebinti. Net per visą vasarą nespėjome visko jame pamatyti. Geizeriai, upės, kalnai, kanjonai, miškai, karštos srovės ten visur, už kiekvieno kampo, vyksta tarsi kitas gyvenimas. Žinoma, būdavo, kad vasarai įsibėgėjus norėjosi, o ir reikėdavo susiorganizuoti ir nuvažiuoti iki didesnio miestelio prekybos centro. Turiu pripažinti, kad išvažiavę jausdavomės kaip astronautai, grįžę į žemę. 

Kokie yra tie amerikiečiai? Dažnai girdime, kad jie yra labai draugiški ir visada laimingi, nors kalbama, jog toks jų elgesys yra apsimestinis. Kokią nuomonę susidarei tu?

Aišku, daugumos amerikiečių pozityvumo nepastebėti tiesiog neįmanoma. Jie beveik visada šypsosi ir palaiko, kad ir kokią nesąmonę per klaidą padarai tačiau, kaip ir visur, žmonių yra visokių. Man didžiausią nuostabą paliko tai, jog amerikiečiai net ir tarpusavyje labai stipriai skiriasi: priklausomai nuo valstijų, skiriasi tiek jų kalba, tiek manieros, ar net tradicijos.

Ar vyktum į valstijas dar kartą? Kur keliautum dabar?

Be abejo! Ten tiek visko dar neatrasto. Būtinai grįšiu, gal net kitą vasarą. Dar prieš važiuodama į Yellowstone’ą, galvojau, kad kitą kartą tikrai norėsis rinktis šurmuliuojantį miestą. Tačiau kai kelionės metu aplankiau Glacier (Ledyno) nacionalinį parką ir jame praleidau kelias dienas, pamaniau, kad reikės atvykti čia ilgesniam laikui. Tad, kol kas žemyno vakarai manęs neapleis. 

Kas iš visos kelionės tau įstrigo labiausiai? 

Ameriką pirmiausia prisimenu naujų gyvenimo draugų šypsenos, kvapą gniaužiančio geizerio vaizdu pro langą ir neatpasakojamų gamtos stebuklų vaizdais. Tačiau turbūt visą gyvenimą prisiminsiu tą jausmą: adrenaliną, baimę, drąsą ir meilę gyvenimui viename, kai gali padaryti tai, ko niekad nesi daręs. Galvojant apie šį jausmą prisimenu, kaip aš, niekad rimčiau nežygiavusi, užsisakiau žygio batus iš Amazon platformos ir po truputį didinant žygių distancijas, vienąsyk per dieną kalnuose su draugais nuėjau net 40km. Visa tai prisiminus galiu sakyti, kad ši kelionė yra viena didelė DRĄSOS pamoka, kurios tikrai linkėčiau kiekvienam.

Kokį didžiausią nuotykį patyrei?

Turėjau nuotykį, kai keliavau Jutos valstijoj, jau po darbų. Dažniausiai iki pat nakties nežinodavome, kur nakvosime. Ir vieną vakarą atvažiavome į stovyklavietę jau sutemus. Nežinojome, nei kur esame, nei kas aplink, o ryte, vos prasegus šiaip ne taip naktį pastatytą palapinę, šviesoje pamatėm ryškią dykumą ir iš vienintelių ten buvusių keliautojų išgirdome lietuvišką “gal norit kavos?”. 

Ne veltui daugelis svajoja apie kelionę į Ameriką. Tik sugebėk išsirinkti, ką būtent nori pamatyti ir atrasti!
Kiekviena vieta ten yra skirtinga ir gali ne tik sukelti tam tikrų iššūkių, bet ir labai maloniai nustebinti.
Pasiruošk, nusiteik ir pirmyn!