Istorija prasidėjo visai ne nuo Šri Lankos. Atvirkščiai, užsimezgęs pokalbis su sena mūsų pažįstama visai nekvepėjo egzotika ir sukosi apie naujus ir jau nuveiktus darbus. Visai netikėtai, ėmėme kalbėti apie… Kiniją. Kaip ji pati juokėsi, „visur ir visados šalį“. O susidomėjo ji viena Kinijos įmone, įsikūrusia visai ne ant Geltonosios upės kranto, o… prie Indijos vandenyno. Tiksliau Šri Lankoje, Colombo mieste, kuriame netrūksta nei budų, nei restoranų, nei aukštų pastatų. Vienas aukščiausių ir moderniausių – The World Trade Center. Čia ir įsikūrusi kompanija, atsakinga už šalies infrastruktūrą ir milžinišką projektą, kurio tikslas – naujas uostamiestis. Kinija investuoja į Šri Lankos ateitį – didina jos plotą, pildama didžiulį kiekį žemės į vandenyną, kad ant jo vėliau atsirastų naujų pastatų. Svarbiausia – logistinis ir taktinis taškas tarp Azijos ir Europos – vieta, vadinama The gate of South Asia.
Įdomu? Mums taip pat! Tačiau ar to pakaktų, jog pats nuspręstumėte imtis su tuo susijusio mokslinio projekto? Juo labiau, nieko nelaukiant susisiekti su šia kompanija ir… susitarti dėl interviu? Žmonės išties žavūs, nes skirtingi! Tad taip skrydžio bilietai į Indijos vandenyno perlu vadinamą salą nugulė į senai matytos mūsų bičiulės kišenę… Iššūkis mestas trims savaitėms, tačiau ar egzotika pulsuojantis poilsis ir darbas gali tapti sinonimais?
Iš dangaus krentantys vaisiai!
Žemėlapyje sala atrodo mažytė, tačiau plotu prilygsta Lietuvai. Visgi, jei Lietuvoje turi galimybę prasilenkti su penkiasdešimčia, tai Šri Lankoje – su kone trimis šimtais vietinių gyventojų kvadratiniame metre!
Turistai dienas paprastai leidžia viešbučiuose. Tai – Europiečio svajonė: saulė, palmės, vandenyno gaiva, baseinas ir… sausio mėnuo. Trisdešimties laipsnių atokaitoje iš dangaus krentančius vaisius gali gaudyti nors ir per Kalėdas ar Naujuosius.
Eismo taisyklės? Negirdėjome…
Atvykus sunkiausia buvo suprasti transporto sistemos veikimo principus. Galiausiai, susitaikai su tuo, kad jie čia paprasčiausiai neegzistuoja. Apie mintį pačiam vairuoti automobilį pamiršti vos išvydęs keliukus, užtvindytus lėtam judėjimui pasmerktais ir tvankume skęstančiais vairuotojais. Tad jei norisi egzotikos – verčiau ropštiesi ant dramblio – jie čia atvedami net į viešbučio kiemus. Jei linksti prie įprastesnio varianto – lūkuriuoji nuo grafiko nepriklausomai kursuojančio traukinio ar autobuso. Pastaruosius, beje, gali gaudyti tiesiog kelyje. Tai kiek neįprastos metalinės dėžės metalinėmis sėdynėmis, su užuolaidomis pridengta anga. Traukiniai iš pirmo žvilgsnio kiek labiau civilizuoti – bent nemoja plevėsuojančiu audiniu – turi duris. Visgi, greit supranti – jos beveik niekada neužsiveria net ir traukiniui pajudėjus…
Priėjome išvadą, kad geriausias pasirinkimas atvykėliui – triratis motociklas tuk tuk. Jis, rodos, vienintelis subalansuotas „nardymui“ tame beprotiškame, niekaip neapribotame sraute, kuriame pagal savo taisykles nesustodami juda automobiliai, autobusai, drambliai ir vežimus traukiantys buivolai. Tuk tuk išsiskiria greitumu ir žema kaina. Tik ją reikėtų sutarti iš anksto, o atsiskaityti tik pasiekus norimą tašką.
Pamatyti ar būti pamatytam?
Nors didžiąją dalį laiko praleidome Colombo mieste, negalėjome praleisti progos nuvykti ir į salos centre esantį Candy. Tai buvusi šalies ir esama turistų sostinė, kur saugoma viena vertingiausių šalies relikvijų – Budos dantis. Dantis ištrauktas iš laužo, kuriame buvo deginamas Budos kūnas. Vogtas, naikintas, bet visuomet grįžęs į salą… Visgi, pamatyti jį galima tik kartą metuose – Peraheros festivalio metu, kada dramblių nugaros puošiamos aukso siūlais siuvinėtais audiniais, o keliai nužymimi oranžine spalva apsivilkusių vienuolių.
Nuvykti verta buvo ir į Sigiriją, kur ant debesų pastatyta tvirtovė, įrašyta į pasaulio stebuklų sąrašą, tituluojama kaip viena gražiausių Azijos šventovių. Kompleksas stūkso ant uolos į kurią kopiama laiptais. Spirale lėtai kyli į dangų, tačiau galva ima svaigti ne nuo judėjimo ratu ar horizonte atsiveriančių vaizdų, o nuo sienas puošiančių freskų grožio, kurios čia, pasak vietinių, nerestauruotos nuo viduramžių.
Tiek vaikštinėjant, tiek žvalgantis iš triračio, neapleidžia mintis, jog visa sala – tai vienas didelis botanikos-zoologijos sodas. Tik subjekto ir objekto santykis čia nefiksuotas – nežinai ar tu labiau stebintis, ar stebimasis. Stovi, grožiesi virš galvos palmėje kabančiais kokosais, o už tos palmės palmės – vietinis, negalintis atsistebėti tavo skaistumu spindinčia oda…
Liepsnojančios burnos ir dangiškas saldumas už minimalią kainą
Na, bet dėmesiu sotus nebūsi, tad kasdien tekdavo susidurti ir su vietinės virtuvės subtilybėmis. Aštrumas kartais priversdavo įrausti skruostus, tačiau pabandyti tikrai verta. Vietiniai Šri Lankoje dažniausiai minta ryžiais su kariu. Jei norisi saldžiau – ruošia juos su kokosų pienu. Vietinėse kavinukėse, žinoma, galima paragauti ir egzotiškesnių patiekalų: gyvačių, krokodilų ar vėžlių… Tik tokiu atveju garnyrui verčiau paprašyti ryžių – jie burnoje liepsnojantį gaisrą numalšina geriausiai. Visgi, labiausiai norėjosi iškratyti lagaminus ir… prikrauti juos vaisių. Paragauji ir supranti, jog gyvenimas, valgant vaisius iš greta namų esančios parduotuvės, buvo melas. Rodos, vaisiai tie patys – bananai, ananasai, kokosai… tačiau skonis!.. Paragauti turi kiekvienas – saldumynas už minimalią kainą. Svarbu nepamiršti derėtis!
Gaila, tačiau vaisių pintinių į lėktuvą neprisikrausi, tad geriausia dovana namie laukiantiems artimiesiems – arbata. Tai pagrindinė šalies eksporto prekė, tačiau arbatžolių rinkimas – varginantis darbas, neįsivaizduojamas be ant nugaros pritvirtintos pintinės, kuri per dieną papilnėja beveik 10 kg. Jokios mechanizacijos – renkama tik rankomis. Skirtingiems lapeliams – skirtingas skynimo laikas, o prabangiausios arbatžolės auga daugiau nei vieno kilometro aukštyje. Kas nenorėtų paragauti arbatos iš dangaus?..
Mąsli, po ilgo pokalbio sekusi pauzė ir atsisveikinimas
– Žinote, Šri Lanka, matyt, neabejotinai taptų atgaiva kiekvienai nuo kasdienybės pavargusiai sielai, nepriklausomai nuo to, atostogauti ar dirbti susiruošėte. Ten supranti, jog kažkas magiško vis dar egzistuoja. Tai sala… sala, turinti didelę sielą. Žmonių paprastumas ir svetingumas pakerėtų kiekvieną. Netrūksta ten ne tik šypsenų, bet ir saulės, kaip ir paplūdimių, sugebančių apglėbti vandenynus… Gyvūnai, kurie paprastai mums matomi už grotų ten klaidžioja džiunglėse, o neretai aplanko ir vietinius. O kur dar arbatų plantacijos ir stiprus visur tvyrantis prieskonių aromatas!..O jūs? Ar teko lankytis Šri Lankoje? Pasidalinkite įspūdžiais! Šią šaltą žiemą į Litexpo parodų rūmus vėl pakvies jau 4-oji tarptautinė turizmo, kelionių ir aktyvaus laisvalaikio paroda Lietuvoje ADVENTUR. Nepraleiskite progos susipažinti su mūsų tolimųjų kraštų kelionių konsultante Milda Šimkuviene. Ji visuomet pakvies pokalbiui ir apie jūsų atostogas tiek Šri Lankoje, tiek Singapūre, tiek Maldyvuose, Balio saloje, Vietname ar Indijoje. Siūlysime užsisakyti keliones į daugiau nei 30 pasaulio šalių ypatingomis kainomis! „Baltic Tours“ potyrių, šilumos ir svajonių sala įsikurs 5.C12 5-oje Litexpo parodų rūmų salėje.