Šį kartą tinklaraščio mikrofonas atitenka Skrendu.lt sekėjai ir skaitytojai Katrei, kuri visai neseniai grįžo iš pasaka dvelkiančios Sicilijos. Ilgesingas pasakojimas apie Siciliją, apie jos grožį ir tą nepamirštamą unikalios atmosferos dvelksmą.
Sicilijos pančiai
Sakysite, jog, galbūt, žodis „pavergti” kiek stiprokas…
Aš atsakysiu, kad būtent tokio žodžio ir ieškojau. Tikriausiai kiekvienas patyliukais laukia, kol kažin kuri kultūra taip stipriai ims ir sužavės, supančios. Ir žinot kas keisčiausia? Kai papuoli, iš tų pančių visai nesinori ištrūkti…Iš vakarų į rytus, nuo šiaurės į pietus. Skriejame su mažuoju, manevringuoju Fiat 500, plaukai valiūkiškai plaikstosi, supranti – atostogos. Keliauji, atgal nesidairai, mėgini viską sukontempliuoti, vyksta tikrų tikriausias absorbavimo procesas. Dienas skaičiuoti pasidaro beprasmiška. Jos nyksta! Pažįstamas jausmas? Norisi išvysti Etnos ugnikalnį, patirti, ką reiškia stovėti šalia parako statinės, rasti laiko poilsiui ir maudynėms svajingame Rabbit Beach papludimyje… Tiesiog pradedi suvokti, jog dvidešimt keturių valandų paroje tau toli gražu nebepakanka.
Tiek grožio, tokia didžiulė galybė tikrumo, istorijos. Tai tikras akių masažas. Akimirką save stabdai. Privalai sau pažadėti, kad čia dar grįši. Pasižadi. Keliauji toliau. Eismas čia beveik neegzistuoja – tai žaidimas be taisyklių. Chaotiška, bet išties egzotiška.Vaizdas, koloritas kurį matai, kurį jauti – cliché, bet pasakyti verta, kaip iš Francis Ford Coppola “The Godfather” trilogijos. Sicilija… Tokia pastelinė ir paslaptinga, šiek tiek bauginanti, bet kelianti smalsumą. Čia jautiesi visiškai nepriklausomas. Gal kiek laukinis? Žmonių temperamentas pamažu tampa įgimtu, itin savitu, pats nesupranti kaip, bet laikui bėgant net nebeišsiskiri iš minios. Šiek tiek ekspresijos, bet tuo pačiu vidinė ramybė spinduliuote spinduliuoja.
Staiga supranti, jog džiaugiesi, kad į kelionę išsiruošei su kuprine. Manai, jog būtų daugiau nei nemandagu drumsti šio tyro krašto garsų spektrą savo lagamino ratukų čežėjimu. Tą čežėjimą puikiai pakeičia ir užpildo jūra, jos švelnus tyvuliavimas, kuris tave lydi, yra girdimas iš tolumos.
O tolumoje – Vendicari Nature rezervatas. Jį pamačius netenki žado. Vis bandai suvokti, iš kur ta rožinė spalva horizonte… Kol galiausiai belieka išsitraukti binoklį ir tai pasidaro aišku: tu – flamingų apsuptyje. Maži dalykai, sakysite. Taip. Bet detalės juk sudaro visumą.
Prakalbus apie detales… Sicilija turi kerintį kvapą. Daugiau niekur tokio malonaus nerasi. Jį sunku apibūdinti, tačiau tikriausiai, tai kažkas panašaus į vanilę. Galiausiai supranti, jog tai – cannoli.Šį sicilietišką desertą galima drąsiai vadinti fenomenaliu. Apima noras pripildyti visas kišenes šių skanėstų. Gyvas įrodymas, jog tokie saldumynai žmoguje iššaukia alter ego.
Sunku. Nes dar ne visko paragavęs, ne visai viską išvydęs, ne visus pažinęs, vos prego, permesso ir buongiorno spėjęs perprasti, keliauji atgal į Trapani, kur suvoki, jog čia ir pradžia ir pabaiga. Pats sau prieštaraudamas lipi į lėktuvą ir skrendi atgal į Vilnių. Kremtiesi…Bet žinote, kas geriausia?
Atsisveikindamas tari ne arrivederci*, bet tvirtą a dopo*.___________________*Arrivederci – viso gero*A dopo – iki pasimatymoPigių lėktuvo bilietų į Siciliją ieškome Skrendu.lt