Per pastaruosius 12 mėnesių į Azijos šalis keliaujančių lietuvių padaugėjo ketvirtadaliu. Ekspertai pastebi, kad tam įtakos turėjo tiek sumažėjusios skrydžių kainos, tiek technologinės naujovės, diegiamos į žemynus sujungiančius lėktuvus.
Verslo kelionės virsta atostogomis
„Vis daugiau žmonių verslo reikalais skrisdami į Aziją nusprendžia vienu šūviu nušauti du zuikius ir po verslo kelionės lieka ten atostogauti. Kelionės į Aziją dar niekada nebuvo tokios pigios, Azijos miestuose patrauklios ir vadinamųjų „žemės“ (viešbučių, maitinimo įstaigų) paslaugų kainos“, – naujų krypčių populiarumą aiškino „Finnair“ generalinis direktorius Baltijos šalims ir Rytų Europai Arūnas Skuja.
„Skrydžio pasirinkimą didžiąja dalimi lemia kaina, tada analizuojami ir kiti su patogumu susiję kriterijai – skrydžio bendrovė, persėdimo laikas, persėdimo oro uostas ir kt. Yra klientų ratas, daugiausia verslo segmentas, vertinantis skrydžių jungčių patogumą, lėktuvo modelį, teikiamas komforto, maitinimo, pramogų paslaugas skrydžio metu. Verslo klientų kelionės trukmės didelę dalį sudaro laikas, praleidžiamas orlaivyje, todėl kokybės reikalavimai yra aukštesni. O štai poilsiauti vykstantys keliautojai daugiau dėmesio kreipia į kokybiškas paslaugas nuskridus, skrydis jiems – tai tik trumpa visų atostogų dalis, todėl šie klientai nėra tokie reiklūs skrydžio metu teikiamoms paslaugoms, – teigia skrydžių paieškos sistemos „Skrendu.lt“ vadovas Sigitas Fabijonavičius.
Specialistų nuomone, lietuviai taip pat vis labiau pradeda vertinti pačią keliavimo patirtį ir kokybę. „Pastebime, kad daugėja papildomas paslaugas užsisakančių keleivių ir tai yra globali tendencija. „Finnair“ lėktuvuose populiarėja papildoma „Economy Comfort“ paslauga, nes žmonės, lėktuvu keliaudami ilgiau nei aštuonias valandas, nori tai daryti atsipalaidavę ir patogiai“, – teigė A. Skuja. Užsisakę šią paslaugą keleiviai sėdės erdviau (8-13 cm daugiau vietos kojoms), gaus triukšmą slopinančias ausines, higienos reikmenis, galės į lėktuvą įlipti ir iš jo išlipti pirmi.
Pajaučiamos inovacijos
Erdviuose iš Helsinkio į Azijos miestus skrendančiuose „Airbus A350 XWB“ lėktuvuose oro slėgis sureguliuotas taip, kad būtų artimesnis jūros lygio slėgiui, todėl keliaujantys žmonės jaučiasi geriau. „Dažnai skaitome apie technologines naujoves ir inovacijas, bet jų patys nejaučiame. Šiuo atveju viskas yra kitaip – ne taip stipriai suslėgtas oras nedžiovina odos, kelionė mažiau nuvargina, o komforto inovacijas tiesiog jaučia kūnas“, – pasakojo A. Skuja.
Lėktuvuose „Airbus A350 XWB“ veikia technologija, padedanti keleiviams prisitaikyti prie skrydžio metu kintančių laiko juostų ir klimato zonų. Orlaiviuose galimi 24 apšvietimo, debesų formų scenarijai, kurie sulieja vidaus apšvietimą ir vaizdą už lango į darnią visumą. Pavyzdžiui, kai saulė leidžiasi ar kyla, lėktuvo salonas nusidažo mingančios ar bundančios gamtos spalvomis, o tai žmogaus organizmui bei jo vidiniam biologiniam laikrodžiui padeda lengviau prisitaikyti prie kintančių laiko juostų.
Į Aziją – ieškoti savojo „aš“
Anot S. Fabijonavičiaus, Azija tampa vis populiaresne jaunimo kelionių kryptimi. „Azija – tai mums vis dar labai mažai pažįstamas žemynas, viliojantis ne tik egzotika, geru klimatu, įvairiomis patirtimis, bet ir vietinio turizmo kainomis, todėl matome jaunimo tendenciją žiemoti Azijos šalyse arba keliauti per kelias Azijos šalis neskubant, neplanuojant. Tokios pažintinės kelionės dažnai trunka apie mėnesį. Pastaraisiais metais augusi jogos ir ajurvedos industrija pritraukia vis daugiau vakariečių, bėgančių nuo gyvenimo tempo, streso, blogųjų patirčių“, – teigia jis.
Dvi paskutiniais metais labai išpopuliarėjusios kryptys – Japonija ir Korėja. „Šias šalis renkasi gurmanai, estetikos ir technologijų mylėtojai. Didėjant krypčių pasiūlai į Azijos miestus, augant skrydžio bendrovių konkurencijai, kainos išlieka stabilios. Bankokas, Pekinas, Delis, Seulas pasiekiami už 600-700 Eur, renkantis skrydį į abi puses“, – sako „Skrendu.lt“ vadovas.
Nuo žmonos ir sekretorės nesislapsto
Visuotinės skaitmenizacijos banga neaplenkia ir 11 km aukštyje skrendančių keleivių. Lėktuvuose veikia bevielis internetas, vis daugiau bilietų nuperkama naudojantis mobiliosiomis aplikacijomis. „Anksčiau įmonių vadovai tarsi norėdavo skrydžio metu būti nepasiekiami, pailsėti, tačiau situacija keičiasi. Spartėja gyvenimo tempas, todėl net keliaujant tvarkomi reikalai, derinami susitikimai, o internetas skrydžio metu tampa būtinybe“, – sakė A. Skuja.
Į Aziją skrendant per Helsinkį sutaupoma ir laiko, nes Suomijos sostinė yra geografiškai patogioje vietoje. „Jei Helsinkį lyginsime su didžiausiais Europos oro susisiekimo mazgais (Londonu, Amsterdamu, Frankfurtu) į Aziją skrendant per Suomiją sutaupomos 3–4 valandos kelionės“, – pasakojo A. Skuja.
Iki 2020-ųjų (skaičiuojant nuo 2010 m.) „Finnair“ planuoja padvigubinti pajamas, gaunamas iš skrydžių tarp Europos ir Azijos. Atnaujintas ir 19 modernių orlaivių papildytas lėktuvų parkas – viena pamatinių investicijų plėtimosi Azijos kryptimi strategijai įgyvendinti.
Helsinkio oro uostas – vienas geriausių pasaulyje
Pasaulio geriausių oro uostų rinkimuose į dvidešimtuką patenkančiame Helsinkio oro uoste skrydžio į Azijos miestus laukimas tikrai neprailgs. Oro uoste veikia daugybė restoranų ir kavinių, galima išbandyti ir suomiškos pirties malonumus.
Modernios architektūros mylėtojus nustebins ir Helsinkio oro uoste veikiantys restoranai, kurių projektai yra laimėję ne vieną tarptautinį apdovanojimą.