Prancūzija yra viena tų šalių, kurios pavadinimą išgirdus į galvą kaipmat šauna galybė stereotipų. Tačiau ne visi prancūzai yra kruasanus valgantys ir su beretėmis vaikštantys menininkai iš Monmartro.

Tikroji Prancūzija yra kur kas įvairesnė. Štai keli įdomūs faktai, priversiantys jus į Prancūziją pažvelgti kitu kampu.

Visuotinai pripažįstama, kad prancūzai yra puikiai įvaldę gyvenimo meną

Tuo galime įsitikinti, kad ir užėję į knygyną. Juk jame būtinai atrasime knygų, susijusių su prancūzų gyvenimo būdu: „Prancūzės gražios visada“, „Prancūzių paslaptys“, „Prancūziška elegancija: mados, stiliaus, dailios eisenos ir batų paslaptys“, „Kodėl prancūzės nestorėja“ ir kitos. Reikia pripažinti, kad ne visi prancūzai yra vyną, gerą maistą ir bagetes dievinantys gero gyvenimo etalonai. Tačiau nepaisant to, dažną užsienietį ištinka kultūrinis šokas pamačius kaip gyvena ši tauta: kiek laiko ir dėmesio skiriama maistui, vynui, aprangai, maloniam bendravimui. Sakoma, kad pagrindinė priežastis, kodėl nėra daug nutukusių prancūzų, slypi ne maiste, o jo valgymo tradicijose. Jei, pavyzdžiui, Amerikoje populiaru valgyti ar užkandžiauti vienam prie televizoriaus, Prancūzijoje valgymas laikomas ritualu. Namuose pagaminti pietūs ar vakarienė laikomi vertybe.

Prancūzija – labai didelė valstybė, išsidėsčiusi visame pasaulyje, ne tik Europoje

Prancūzija yra trečia pagal dydį Europos valstybė (pirmoji – Rusija, antroji – Ukraina). Prancūzijos ekonomika užima trečią vietą ES po Vokietijos ir Jungtinės Karalystės ir yra septinta pasaulyje. Prancūzija iš esmės padalinta į dvi dalis. Pirmoji – vadinamoji metropolija – sudaryta iš Vakarų Europoje esančios žemyninės Prancūzijos ir Korsikos salos. Antroji Prancūzijos dalis yra užjūrio teritorijos. Tai buvusios Prancūzijos kolonijos, nusprendusios rinktis ne nepriklausomybę nuo Prancūzijos, o buvimą jos sudėtyje.

Šios užjūrio teritorijos yra:

• Pietų Amerikos šiaurėje esanti Prancūzijos Gviana. Tai didžiausia pagal plotą ne saloje esanti ES užjūrio teritorija. Kraštas garsus tuo, kad čia yra įsikūręs Europos kosminis centras.
• Netoli Kanados, Atlanto vandenyne esančios Sen Pjero ir Mikelono salos.
• Antilų salyne, Atlanto vandenyne esančios salos: Gvadalupė, Martinika, Sen Martinas, Šv. Bartolomėjaus sala.
• Ramiajame vandenyne esančios salos: pietinėje vandenyno dalyje esanti 118 salų vienijanti Prancūzijos Polinezija, Naujoji Kaledonija, Volisas ir Futūna vakarų Polinezijoje, negyvenama Klipertono sala.
• Indijos vandenyno salos: 800 km į rytus nuo Madagaskaro esantis Reunjonas, Komorų salynui šalia Afrikos krantų priklausantis Majotas, Indijos vandenyno pietuose esančios Kergeleno, Krozė salos, Šv. Pauliaus ir Amsterdamo salos.
• Prancūzai taip pat valdo dalį Antarktidos – Antarktidos rytuose esančią Adelės žemę. Šioje teritorijoje yra pietų magnetinis polius. Šį kraštą atradęs prancūzas žemę pavadino žmonos vardu, čia nuolatos veikia prancūzų mokslinė tyrimų stotis.

Ne visa Prancūzija panaši į Paryžių

Prancūzija yra viena iš labiausiai turistų lankomų valstybių pasaulyje. Per metus čia pailsėti ar susipažinti su vietos kultūra atvažiuoja apie 67 milijonus žmonių – panašiai yra gyventojų Prancūzijoje! Nors pats populiariausias turistų traukos objektas yra Paryžius, apsiriboti juo lankant šią nuostabią šalį būtų klaida. Prancūzija didžiuojasi savo išskirtiniais regionais – kiekvienas turi savitą kultūrą, vyno rūšį, tarmę. Paryžius yra daug multikultūriškesnis ir liberalesnis miestas nei likusi Prancūzija, kurioje Katalikų bažnyčios įtaka išlieka gana didelė. Pietinėje Prancūzijoje yra gausu Viduržemio jūros pakrantės kurortų, be to, čia įsikūrusi miniatiūrinė, turtuolių sostine vadinama Monako valstybė. Šalies rytuose stūkso Alpės su puikiai išvystyta kalnų pramogų infrastruktūra. Taigi, ši milžiniška valstybė turi daug ką pasiūlyti visuose šalies regionuose!

Prancūzų kalba – viena labiausiai paplitusių pasaulyje

Prancūzijos imperija istoriškai buvo antra didžiausia po Britų imperijos. Didžiausio klestėjimo laikais prancūzai valdė didžiąją dalį Šiaurės ir Vakarų Afrikos, Siriją, Madagaskarą, Vietnamą ir dar daugelį užjūrio teritorijų. Dėl to daugelis Afrikos tautų moka prancūzų kalbą. Įdomu tai, kad prancūziškai kalbančių žmonių Afrikoje yra daugiau nei Europoje. Prancūzai pėdsaką paliko ir Amerikoje – prancūzų kalba yra viena iš oficialių Kanados kalbų. Beje, anglų kalba tarptautine ir įtakingiausia tapo palyginti neseniai – tik XX amžiuje, sustiprėjus JAV įtakai. Iki tol šimtmečius tarptautinės kalbos vaidmenį atliko prancūzų kalba. Sunku patikėti, tačiau XIX a. net rusų ar turkų aristokratai tarpusavyje kalbėdavosi prancūziškai. Šiuo metu šią kalbą pasaulyje vartoja apie 270 milijonų žmonių.

Prancūzija, ko gero, visuomet išliks viena iš labiausiai turistų lankomų šalių pasaulyje. Būdama viena iš pasaulio kultūros, meno ir mokslo centrų ši šalis nepalieka abejingų. Keliaudami neapsiribokite Paryžiumi, Lionu ar Marseliu.

Pasirinkite savo svajonių kelionę iš Skrendu.lt!