Jei nesiryžtate keliauti į Indiją ar savo kelionių patirties šioje kontrastų šalyje kartoti, turite pagalvoti dar kartą. Neseniai Naujajame Delyje ir Mumbajuje viešėjusi Rasa Levickaitė pasakoja, jog pokyčiai prieš 15 metų paskutinį kartą matytoje Indijoje išties juntami. „Jei anksčiau slėgė vietinių siekis apgauti, bandymai išpešti pinigą, dabar su turistais plėtojami dalykiški, pasitikėjimu ir draugiškumu grįsti santykiai“ – patirtis lygina kartu su vyru Indijoje ir Maldyvuose atostogavusi kelionių ekspertė.
Pastarąjį kartą Indijoje viešėjote prieš 15 metų ir grįžti neketinote. Kodėl šioje šalyje vis dėlto nusprendėte apsilankyti dar kartą?
Taip, tąsyk lankiausi Bengalijoje, Kalkutoje, turėjau gana įdomią patirtį, nes teko dalyvauti dviejose vestuvėse, visgi supratau, jog tai ne visai mano šalis. Neturėjau didelės svajonės vėl sugrįžti į Indiją, tačiau tai padaryti įkalbėjo vyras. Labai džiaugiuosi, kad Indiją ryžausi aplankyti vėl, nes šįkart įspūdžiai buvo visai kitokie – gal dėl to, kad važiavau su kelionių bendraminčiu. Su vyru dažniausiai pasirenkame panašius maršrutus, sutariame dėl kelionių vertybių. Šįkart nusprendėme 4 dienas skirti Indijai, konkrečiai, Naujojo Delio ir Mumbajaus tyrinėjimui ir dar tris dienas pratęsti atostogas Maldyvuose. Įspūdžiai kontrastingi – Indijoje pavargome, o Maldyvuose neturėjome ką veikti!
Minėjote, kad per dieną pavyko įgyvendinti visų trijų dienų programą. Kaip jums taip pavyko?
Iš tiesų daugiau pamatyti Naujajame Delyje mums pasisekė vien dėl nuostabaus vairuotojo Surendar, su kuriuo susipažinome pakeliui iš oro uosto į viešbutį. Nors šiek tiek vėlavome, jis vis tiek pasitiko mus savo plačia spindinčia šypsena, per valandą nuoširdžiai išsikalbėjome. Papasakojo apie kaime už Delio gyvenančią šeimą, kaip jiedu su žmona nori, jog vaikai mokėtų anglų kalbą, todėl juos leidžia į privačią mokyklą, už kurią nemažai moka. Mes papasakojome, kokius lankytinus objektus norime pamatyti ir Surender pasiūlė 8 val. asmeninio vairuotojo paslaugas už 20 Eur. Sako „vešiu kur tik panorėsite ir dar savo rekomenduojamas vietas aprodysiu“. Nors mano vyras į tai pažiūrėjo skeptiškai, aš įkalbėjau, kad vairuotojas reikalingas – pagalvojau šeštadienis, nėra spūsčių, gal išties spėsime pamatyti daugiau. Ir tikrai tai buvo labai geras sprendimas. Aplankėme UNESCO saugomą Raudonąjį fortą – XVII a. Mogolų dinastijos imperatorių rezidenciją, kurioje vieni valdovai keisdami kitus gyveno apie 200 metų ir Lodhi sodus, kuriuose tądien vyko vaikų kriketo varžybos ir koncertas – patekome į autentišką vietinių šeštadienio popietės atmosferą.
Dar netikėtai išsikalbėjome apie Indirą Gandhi – ji buvo pirmoji ir iki šiol vienintelė Indijos ministrė pirmininkė, ilgametė politinė lyderė, ikoninė figūra, priklausiusi didžiajai politikų kartai, padėjusiai Indijos demokratijos pragrindus, atvėrusiai kelią į Indijos išsilaisvinimą iš britų priespaudos. Indira buvo nužudyta savo pačios asmens sargybinio einant iš namų pro sargybos vartus. Surender pasiūlė parodyti vietą, kurioje ji gyveno, o mums būtinai ten norėjosi nuvažiuoti dar ir dėl to, kad 1968 m. vyro tėtis, poetas Vacys Reimeris, iš pačios Indiros Gandhi rankų gavo tarptautinę Džavaharlalio Nehru literatūrinę premiją ir pats ten lankėsi, pats tais takeliais vaikščiojo.
Savo feisbuko paskyroje užsiminėte apie netikėtą susitikimą su indų šeima. Papasakokite.
Į feisbuką patalpinau mudviejų su vyru nuotrauką, kurioje esame prie Raudonojo forto, pažymėjau, jog viešime Indijoje. Vėliau nustebau, nes gavau žinutę, kad mudu su vyru esame kviečiami vakarienės. Įdomiausia, kad kvietimą gavome iš visai nepažįstamos šeimos, per draugų draugus. Mat Indijoje turiu bičiulių tiek iš studijų laikų, tiek iš profesinės aplinkos. Kvietimą išsiuntusios šeimos vyras Adžajus daug metų dirbo Indijos avialinijoms, mus iš dalies siejo profesiniai interesai, turizmas, tačiau be viso to, indams svečias yra kaip Dievo dovana, tad buvome pavaišinti „kuklia“ vakariene. Kai ponia puolė kažką gaminti, tas kažkas tapo dešimties patiekalų puota! Ne tik ragavome nuostabaus maisto, bet ir kartu kepėme dviejų tipų duoną – paratha ir chapati, viena kepama sausai ant ugnies, kita verdama aliejuje. Šis netikėtas susitikimas buvo vienas maloniausių ir netikėčiausių visos kelionės siurprizų. Vakaras buvo labai smagus ir nuoširdus.
Kokių dar atrakcijų ir įdomybių patyrėte Indijoje?
Motorikšos vairuotojas mums pasakė: „To drive in Delhi you need three things: good car, good horn and good luck“ (liet. „Norint vairuoti Delyje, prireiks trijų dalykų: geros mašinos, gero signalo ir geros kloties“). Eismas Indijoje yra fenomenalus, vakariečiams nesuprantamas dalykas. Jei formaliai yra trys eismo juostos, tai iš tikrųjų eismas vyksta menamomis penkiomis, šešiomis. Visur tikrai tikrai yra balansuojama centimetrų atstumu, tačiau eismas vyksta organiškai. Mumbajuje spūstyse per vieną dieną teko praleisti 5 val., tačiau įdomiausia, kad jei tiek laiko pasivažinėčiau Vilniuje, tikrai pamatyčiau avariją. Indijoje gi, kur toks chaotiškas eismas ir kur išties daug kartų reikėjo sulaikyti kvėpavimą, per keturias dienas nematėme ir nepatyrėme nei vieno incidento.
Mumbajuje dar labai įstrigo Dardžilingo arbatos turgelis, iki tol nebuvau mačiusi tiek vienos rūšies arbatų. Antro skynimo Dardžilingo arbatą indai labai mėgsta gerti su pienu ir cukrumi, gatvėse ji tiesiog pilstoma į mažiukus popierinius indukus ir parduodama po 10 rupijų, tai nacionalinis Indijos gėrimas. Taip pat labai įstrigo vaizdas šalia kavinės: valgai ir matai kaip iš krepšelio kyla gatvės artisto pučiamo instrumento žadinama kobros galva. Taip bijojau, kad nė neišdrįsau nufotografuoti.
Persikelkime į tūkstančio salų valstybę, kurioje oro ir vandens temperatūra nenukrenta žemiau 25 laipsnių šilumos. Minėjote, kad trys dienos Maldyvuose prailgo, pasidalinkite įspūdžiais.
Žinoma, čia yra visi svajonių jūros ir paplūdimio atostogų atributai: tropinė jūra, baltas kaip pudra smėlis, gražios palmės, fikusai, žydinčios orchidėjos, tačiau negaliu pasakyti, kad atostogos Maldyvuose atitinka mano svajonių atostogų etaloną. Interneto ryšys Maldyvuose labai prastas, o nesant internetui mane apima panikos jausmas. Suprantu, kad tai priklausomybė, galiu juo nesinaudoti, tačiau turiu žinoti, kad jis yra.
Vis tik kaip turizmo atstovė atkreipiu dėmesį į daugybę smulkmenų. Mane išties žavi kuomet turistinėmis valstybėmis besiskelbiančios šalys iš tikrųjų atspindi savo vardą. Turizmo strategija Maldyvuose išpildyta puikiai – visi puikiai kalba angliškai ir tai atpalaiduoja tave kaip turistą. Malės atolas, kuriame yra sostinė, buvo per maža lėktuvų nusileidimui, todėl buvo supilta dirbtinė sala, nutiestas lėktuvų nusileidimo takas tam, kad turistai čia būtų atskraidinti iš viso pasaulio. Maldyvuose išties gerai apgalvota turistų sutikimo sistema – vos išėjęs iš oro uosto esi sutiktas ir pasodintas į vandens taksi ar mažą lėktuvėlį, skraidinantį į savo salą / viešbutį. Pasiūloma gelbėjimosi liemenė, vandens stiklinė, atskridus į salą pasitinka viešbučio darbuotojai – padeda išlipti, patiekia arbatos. Žinoma, galima pasišaipyti dėl tokio „poniško“pasitikimo, tačiau vertinu tai, kad čia nėra laiko klaidžiojimui ir nežiniai. Maldyvų viešbučių kainos yra kur kas aukštesnės nei pasaulio vidurkis, tačiau pinigų vertė atspindi ne tik su viešosios infrastruktūros kokybę, bet ir personalo aptarnavimo lygį.
Kokia jausena turistinėje šalyje apima turistų atžvilgiu? Ar pavyksta Maldyvuose pajusti privatumo?
Išties esi mažoje saloje. Bandos salą, kurioje viešėjome, besifotografuodami, lėtu žingsniu su vyru apėjome per pusę valandos. Paprastai, visa sala sutampa su viešbučio teritorija, kurioje gali tilpti virš 500 svečių, tačiau tuštumo, privatumo jausmą tikrai patyrėme. Skiriasi turistų poreikiai – vieni per karštį nori žiūrėti filmą, kiti gulėti prie jūros, treti – maudytis baseine. Taip pat tai susiečiau su tendencija, jog Maldyvuose lankosi aukštesnes pajamas gaunantys žmonės. Matyt, tai yra susiję su kultūros lygiu, keliavimo patirtimi ir gebėjimu vieni kitiems netrukdyti.
Kas Maldyvuose labiausiai įstrigo ir nustebino?
Gamtos požiūriu, išties unikalus reiškinys yra atolų susiformavimas – mažytes salas ir seklumas gali stebėti plaukdamas ar pakilęs keliaviečiu lėktuvu. Deja, šios pramogos išbandyti nepavyko, nesusirinko reikiamas keleivių skaičius. Dar didelį įspūdį paliko ir tikrą Maldyvų egzotiką leido pajusti privatus vonios kambarys po atviru dangumi. Pirmą kartą gyvenime teko praustis po žvaigždėtu dangumi, išties nuostabi patirtis.
Paklausta, kodėl savo skrydžiams pasirinko būtent „Aeroflot“ skrydžių bendrovę, Rasa atskleidė – dėl optimalios lėktuvų bilietų kainos ir trumpo laukimo tarp skrydžių. Jei tik galimybės leidžia, skrisdama į rytus, šeima renkasi pakeliui esančius oro uostus. Persėdimas iš Maskvos į Delį trunka 2,5–3 val., skrydis Maskva–Delis – 6 val., o Maldyvai–Maskva –10 val. Kelionių ekspertė su šypsena prisimena kovo 8-osios skrydį įgulai dalijant gėles moterims, o pilotams deklamuojant eiles.