Kada Lietuvoje dar vargiai išeisi ieškoti žibuoklių, apsivilkęs pavasariniu paltu (mat pavasariai tik galvoj ir pašiltintos striukės kišenėj), ėmėmės darbo – surasti alternatyvą už lango dar siaučiantiems vėjams. Žvilgsniai nukrypo į didingų peizažų, gilios filosofinės minties ir demokratijos gimtinę – Graikiją. Sostinė Atėnai – tikras archeologijos muziejus po atviru dangumi, viliojantis ne tik savo istorija, bet ir tokiu metu kone 20°C siekiančiais termometrų stulpeliais bei pigiais  skrydžiais iš nesunkiai pasiekiamos Varšuvos. Svarbiausias kelionės atributas – miesto žemėlapis, kuriame šį kartą žymime tokius akupunktūrinius taškus, kaipmat pagydysiančius nuo šilumos ir saulės ilgesio:

Per amžius neišblėstantis įkvėpimas

Mikėnų auksas, neprilygstama skulptūrų kolekcija, keramikos ir juvelyrikos dirbiniai – Nacionalinis archeologijos muziejus tikriausiai galėtų puikuotis pasaulio geriausiųjų sąraše. Per antrąjį pasaulinį karą, siekiant išsaugoti vertingą kolekciją, muziejus buvo užkastas, tačiau dabar ir vėl atviras lankytojams. Ekspozicija sukonstruota atsižvelgiant į chronologiją, pradedant Kikladų skulptūrėlėmis, baigiant helenizmo laikus menančiais bronziniais žmonių siluetais. Apibendrintas graikų meno vaizdas garantuotas! Viena įspūdingiausių – Mikėnų meno salė su nuostabia aukso dirbinių kolekcija: brangakmeniai, žiedai-atspaudai, durklai ir taurės, jaučio galvas primenantys vyno indai… nustebsite, jog visa tai mena XVI a. pr. Kr. laikus.

Nacionalinis archeologijos muziejus, Atėnai

Skulptūra – neabejotinai viena tobuliausių graikų meno formų. Natūralizmas ir puikios proporcijos! Stebėkite, kaip nuo V a. pr. Kr. ima kisti šių skulptūrų veido išraiškos – tai dievai, herojai, idealizuoti vyrai ir moterys, padarę milžinišką įtaką Vakarų menui. Daugybė tokių siluetų prarasta dar senovėje – neretai jos būdavo išlydomos ir panaudojamos ginklų gamybai. Kraipote galvas sakydami, jog archeologinės iškasenos atrodo nuobodžios? Pažiūrėkite atidžiau!  Štai, kad ir minimalistinė Arfininko statulėlė, sukurta II t-metyje pr. Kr. Kikladų salose – nesudėtinga, tačiau itin išraiškinga, įkvėpusi tokius XX a. menininkus, kaip Henry Moore!

Arfininko statulėlė

Įsimylėjusiems tapybą – Nacionalinė paveikslų galerija, kurioje ne tik graikų dailės pavyzdžiai. Čia išvysite  El Greco, Rembrandtą, Durerį, Brueghelį ir net Cezanne’ą. Sužavėti jo teptuku sukurto šviesos mirgėjimo, neabejotinai patys užsimanysite pagauti vieną kitą balkaniškos saulės spindulį. Nedelskite! Lipkite ant aukščiausios Likavito (Lykavittos) kalvos – priartėsite prie saulės per 277 m.! Takeliu ar funikulieriumi – nesvarbu – čia jus anksčiau ar vėliau pasitiks iš amfiteatro sklindančios šiuolaikinio džiazo melodijos ir restoranėlis. Metas kavai, nukreipiant žvilgsnius į daugiau nei 3500 m. skaičiuojančio miesto panoramą…

Likavito kalva, Atėnai

Naujoji klasika arba graikiško neoklasicizmo alsavimas

Nepamanykite, jog visa Graikijos sostinė mena laikus prieš mūsų erą. Šiaurinė miesto dalis ėmė augti tik 1834 m., karaliui Otonui paskelbus Atėnus šalies sostine. Tad leiskitės pasivaikščioti XIX a. neoklasicizmu kvėpuojančia miesto dalimi. Architektai, bandydami imituoti antikinius pastatus, sukūrė išties savitą graikišką stilių. Gražiausi pastatai – Penepistimiou gatvėje. Vieni žymiausių iš jų – Nacionalinis teatras, taip pat Nacionalinė biblioteka, suprojektuota danų architekto Theophilio Hanseno, savo formomis primenanti dorėnišką šventyklą. Joje saugoma nemažai iliustruotų rankraščių ir retų pirmųjų leidimų. Kiek anksčiau, nei Theophilis projektavo Nacionalinę biblioteką, jo brolis Christianas Hansenas kūrė menų ir mokslo atgimimo viziją – garsųjį Atėnų universitetą. Jį pažinsite iš fasade tupinčių sfinksų – išminties simbolių. Nesupainiokite jo su Atėnų akademija! Pastarosios įėjimą prisėdę saugo pats Sokratas ir Platonas, o fasade puikuojasi akį traukiančios Atėnės bei Apolono skulptūros.

Atėnų akademija

Gyvosios senovės istorijos vadovėlio iliustracijos 

Pietinio miesto centro dominantė – Akropolis, o aplink – seniausi gyvenamieji miesto rajonai Plaka ir Monastirakis. Čia ir bizantinės bažnyčios, ir besišypsantys bakalėjininkai, ir gatvės muzikantai… Kaip nepaklysti?Verčiau palikite pramogas ir neatrastus skonius vakarui, keliaukite apžiūrėti politinio Atėnų centro – Agoros. Čia vykusiuose teismuose ir susirinkimuose klestėjo demokratija, čia 399 m. pr. Kr. valstybiniame kalėjime nuteistas mirti Sokratas. Tai ne tik politinis, bet ir socialinis bei prekybinis miesto centras su teatrais, mokyklomis, pinigų kalykla ir viešaisiais pastatais. Antikinės agoros teritorijoje rastų eksponatų muziejus įkurtas XX a. atstatytoje Atalo stojoje – įspūdingoje dviejų aukštų dengtoje kolonadoje. Tam įgyvendinti panaudoti senieji stojos pamatai ir medžiagos!

Atalo  stoja,  Atėnai

Naujos žymos sąraše „Būtinai išvysiu bent kartą gyvenime”

Prieš akis – vadovėlinis vaizdas – grandiozinis Periklio užmojis, vėliau tapęs politinių ir kultūrinių Graikijos laimėjimų simboliu – Akropolis. Ant šlaito – Dioniso ir Herodo Atiko teatras, o ant kalvos – monumentalūs vartai ir trys nepakartojamos šventyklos, kurias būtina išvysti bent kartą gyvenime: Partenonas, Kariatidžių portikas bei Atėnės Nikės šventykla.

Partenonas

Partenonas – žymioji Atėnės šventykla ir svarbiausias pastatas kalvos viršūnėje. Sutikite, tai vienas garsiausių pastatų pasaulyje! Pirminė jo paskirtis – erdvė 12-os metrų Atėnės Partenės – miesto globėjos – skulptūrai, padarytai iš aukso ir dramblio kaulo. Bėgant amžiams Partenonas buvo ir bažnyčia, ir mečete, ir ginklų sandėliu, bet iki šiol tebėra šio miesto simboliu.

Atėnės Nikės šventykla

Atėnės Nikės šventykla stūkso dešinėje, vos praėjus pro pirmąjį Akropolio įėjimą. Mažytė, skirta pergalei prieš persus pažymėti.  Atėnės Nikės – pergalės deivės, kurios siluetas vis dar puikuojasi šventyklos baliustradoje.

Erachtėjonas ir kolonas atstojančios Kariatidės

Erachtėjonas ir žymusis kariatidžių portikas – nepaprastai grakštus paminklas. Šventykla naudota įvairiais tikslais, pavyzdžiui 1493 m. jame veikė turkų karo vado žmonų haremas, o XIX a. ji beveik visiškai sugriauta. Šiuo metu skylės užtaisytos nauju marmuru, o keturios moterų skulptūros, atstojančios kolonas, dabar pakeistos kopijomis. Nenusivilkite – originalus dar išvysite Akropolio muziejuje!

Nesibaigiantis gyvas pulsavimas

Po intensyvios kelionės laiku, būtina susipažinti ir su gyvais, pulsuojančiais Atėnais. Veiklos čia atsiras tiek teikiantiems pirmenybę ramiems filmų vakarams po jazminais kvepiančiu dangumi, tiek dievinantiems muzikos koncertus ar teatrą. Svarbiausia – jokiu būdu neatsisakykite vėlyvos vakarienės – ją čia dažniausiai lydi šokiai ir tradicinė muzika. Negi praleistumėte progą išgirsti gyvai grojant bazukiu (graikų mandolina)?Ką paragauti? Gurmanų čia laukia šimtas vienas malonumas: neįprasto skonio žuvies ikrai vaško apvalkale, žolelės ir prieskoniai, tarp kurių džiovinti dašiai, šalavijai, šafranas, o kur dar sūriai, vynai, namų gamybos ledai ir jogurtas, šokoladai ir marcipanai… Nepamirškite šių gėrybių įsigyti lauktuvėms, skirkite laiko garsiesiems Atėnų sendaikčių turgeliams, kur ne tik gardumynai, bet ir įvairiausi variniai prikaistuviai graikiškai kavai virti, metaliniai alyvų aliejaus piltuvėliai ar įvairių formų vyno ąsočiai… Pamenate? Ieškojome alternatyvos vėjuotam pavasariui – paragaukite jos – turgeliuose daugybė šviežių vaisių! Perkant lieskite, uostykite, ragaukite ir patys rinkitės juos į maišelį. Čia įprasta vaisius ir daržoves pirkti dideliais kiekiais, tad nesibodėkite…Lieka tik greta žemėlapio legendos pasižymėti svarbiausius žodžius:

• Nai – Taip
• Ochi – Ne
• Efharisto’ – Ačiū
• Parakalo’ – Prašau
• Signo’mi – Atsiprašau
• Kalo’ mesime’ri – Laba diena
• Andi’o sas – Viso gero

Štai ir viskas! Akupunktūriniai taškai sužymėti. Pirma stotelė – Varšuva!