Kol Lietuvos padangėj saulės spinduliai įsiskverbia į kasdienybę tik prie galingo minuso, keliautojai dažnai žvalgosi saulėtų ir šiltų kraštų link. Pripažinkime: savo veidą ir raudonuojančius nuo šalčio žandus maskuodami storais šalikais skundžiamės draugužiui, kad norim ten, kur šilta. Tačiau jeigu atvirai – į kurią pusę žvelgt ir kur ieškot tų išsvajotų plius trisdešimt?
Egiptas, Ispanija ir žaviai vandenyne pūpsinčios Kanarų salos – pasirinkimas vertas dešimtuko, tačiau kodėl dažnai neįlipame į tą lėktuvą, kuris raižo Jungtinių Arabų Emyratų padangę? Šis Azijos kraštas tūno bene kiekvieno keliautojo svajonėje. Apie jį – gal kiek buitiškai, su daugybę patarimų – Skrendu.lt ekspertė Snieguolė.
Buvau šimtas ir vieną procentą įsitikinusi, jog noriu į Dubajų. Taškas. Tai skambėjo lyg gyvenimo kelionė, nes, rodos, norint pasiekti tą mitais ir legendomis apipintą prabangos kraštą, reikia pastangų. Vis dėlto, danguj žalsvas lėktuvo sparnas mintį rėžė – latviškos oro linijos airBaltic ėmė skraidyti į Abu Dabį. Ilgai baiminausi šio pasirinkimo, tačiau malonus ir greitas persėdimas Rygoje bei patrauklios skrydžių kainos pagavo mano avantiūristės širdį ir įsodino į naktinį, mažiau nei 6 valandas trunkantį skrydį. Patogus naktinis reisas leidžia atsikvėpti, įsisukti į šiltas kojines, pledą ir mėgautis komfortišku skrydžiu.
Mūsų kelionės maršrute buvo Dubajus ir Abu Dabis. Nusileidus tarp milžiniškų Etihad oro linijų lėktuvų, airBaltic cs300 Bombardier orlaivis atrodė it žvirblis. Juokėmės. Tačiau užplūdus šiltai gaivumai norėjosi tik kuo greičiau šokti į išsinuomotą automobilį ir lėkt žaviomis automagistralėmis pravirais langais. Deja.
Patarimas #1
Abu Dabyje įprastai nėra pripažįstami Lietuvoje išduoti vairuotojo pažymėjimai. Daugelis (ypač pigesnių) nuomos punktų reikalauja specialaus, tarptautinio vairuotojo pažymėjimo. Galiausiai šokome į taksi, kuris, beje, JAE yra populiariausias pasirinkimas. Iš Abu Dabio oro uosto Dubajuje esantį viešbutį pasiekėme už 60 Eurų, keliavome keturiese, tad kaina nebaugino, nors atstumas buvo ganėtinai tolimas.
Patarimas #2
Kainą su taksi vairuotoju sutarkite IŠ ANKSTO. Nesvarbu, jeigu jis teigs, kad mokės tiek, kiek rodys taksometras. Būkite budrūs. Ir sekite savo maršrutą. Daugelis taksistų mėgsta apgaudinėti ir kelionę prailginti bent keliais, neva klaidingais, posūkiais.
Pirmą dieną Dubajaus dangoraižiai buvo paskendę lengvame smoge, tačiau šiluma lengvai glostė veidą. Vis dėlto viešbutyje kondicionieriai tvarkingai atliko savo funkciją: buvo šalta taip, jog norėjosi traukti šilčiausią lagamine esantį megztinį.
Patarimas #3
Prisiminkite, jog keliaujant į JAE, prietaisams su dvišake rozete reikalingas adapteris. Jo paprašyti galima ir viešbučio registratūroje. Mums už jį papildomai mokėti nereikėjo, tačiau jeigu adapterį turite namuose, nepatingėkite įsimesti į lagaminą. Kuo mažiau rūpesčių – tuo geresnė kelionė.
Apie kelionę švieselėm išdabintų palmių promenada, kuri baigėsi smėlynuose
Pamenu, beveik prieš metus ėmiau interviu iš sportininkų, kurie pokalbio metu įnirtingai kartojo, kad Dubajus nėra skirtas romantiškiems pasivaikščiojimams. Kaip tai? Išbandykim, galvojau sau. Prisipažinsiu, kad prieš pat kelionę JAE dovanojau labai didelius lūkesčius, tačiau viskas buvo kiek kitaip, nei tikėjausi. Iki žymiausio objekto Dubajuje – Burj Khalifa, nusprendėm žygiuot pėsčiomis. Galvojau, pažinsime miestą, o ir gyvename bene pačiame centre. Tačiau 40-ties minučių kelionė ant svilinančios saulės užtruko ilgiau nei valandą.
Patarimas #4
Važiuokite. Dubajaus atstumai – neįtikėtini. Nebent norite namo parsivežti bent kelias žaizdas ant pėdų, purvinus batus ir raudonus skruostus. Einant juokiausi, kad net Google nespėja vytis Dubajaus augimo: žemėlapiai nepagauna statybviečių, o rodomas kelias pėsčiomis yra tiesiog neegzistuojantis. Įsiruošus į kelionę pėsčiomis, greičiausiai susidursite su nesibaigiančiomis statybomis ir darbuotojais, kurie dirba keliomis pamainomis, visą parą. Tikėtina, jog jie su savimi turės ir žalią vėliavėlę, kuria mojuos Jums ir rodys kelią. Nusišypsokite. Prie žaviausio pastato greičiausiai atsidursite kaip ir mes – išbridę iš statybų aikštelės su smėliu plaukuose.
Apie romantiką, kurioje kažko trūksta
Dubajaus centre – galybė pramogų: gali pakilti į aukščiausią dangoraižį pasaulyje, apsipirkti prabangiose parduotuvėse, aplankyti milžinišką akvariumą ar pašerti ryklį. Dažniau čia, į Dubajaus širdį, turistai plūsta vakare, kuomet ima veikti spalvingas muzikinis fontanas. Tačiau nors ir kaip norėjau ploti rankomis ir kiek verčiau galvą, kad pamatyčiau didžiausio dangoraižio pasaulyje viršūnę, širdyje mąsčiau – gražu, bet kažko trūksta. Galiausiai supratau, kad visą parą trunkančios statybos užgožia prabangą.
Į ausį zvimbia grąžtas, vaizdą gadina išsikišę milžiniški kranai. Atsipalaiduoti sunku net ir po žavias prieplaukas besiplaukiojant jaukia jachtele. Vienaip ar kitaip, jeigu pasiklystum, užtektų galvą užverst į viršų. Kiekvienas dangoraižis unikalus ir savotiškas.
Vis gi, jeigu norisi gamtos, tarp plynumos ir smėlio galima pamatyti gėlėmis išdabintą Dubajaus stebuklų sodą. Ten, tarp kvapų ir nesuvokiamų gėlių plotų galima išvysti ir į Gineso rekordų sąrašą įtrauktą gėlėtą Emirates orlaivį A380. Įėjimas kainuoja apie 10 Eurų, o įspūdžius, kaip ir rūbus, įsigėrusius gėlių kvapo, neabejotinai parsivešite į Lietuvą.
Apie išsiilgtą saulę ir krištolinio skaidrumo Persijos įlanką
Dubajuje paplūdimių apstu, tačiau čia stebina ne jų galybė, o tai, kad žmones čia galima suskaičiuoti net ant rankų pirštų. Besimaudančius vietinius čia išvysti sunku, todėl begulėdamas ant kruopščiai iššukuoto smėlio jautiesi it privačiame paplūdimyje. Karštis – nedegina, mat pučia lengvas ir gaivus vėjas, jūra gaivinanti, geri sau kokoso vandenį ir stiprėji, mat jis turi daugiau vitaminų nei bet kuris kitas Jūsų žinomas vaisius.
Čia, maždaug po pietų, bent kelis kartus pažadina iš mečečių sklindančios maldos. Melstis arabai pradeda beveik tuo pačiu metu, atsilikdami vienas nuo kito maždaug kas 5 sekundes. Gulėjau aš, pasirėmus rankomis, dairiausi ir bandžiau pagauti šią kiek neharmoningą maldų melodiją. Įkvepia!
Patarimas #5
Dar atvykus į viešbutį stebėjomės, kodėl į paplūdimį kursuoja tik vienas autobusas pirmyn (10 valandą) ir atgal (apie 14 valandą) vietos laiku. Pasirodo čia, maždaug nuo 16 valandos, ima kilti gana vėsus vėjas, todėl ramiai išgulėti paplūdimyje darosi pakankamai sudėtinga. Ką veikti po ketvirtos? Skuosti apžiūrėti miesto!
Skraiduoli, o dabar – kavos, arbatos ar ledų pertraukėlė! Istorijos tęsinį apie dykumą, vietinių žmogiškumą ir Abu Dabį rasi ČIA! Sužinok, kodėl Snieguolė nerekomenduoja lankytis Ferrari World pramogų centre ir kaip pavyko kovoti su JAE draudimais…