Plitvicos ežerų nacionalinis parkas. Veikiausiai šis gamtos stebuklas daugelio keliautojų vaizduotę apie egzotiškąjį Europos kampelį – Kroatiją – pakursto pats pirmasis. Ir kuo gilyn į lankytinų vietų, išgražintų miestelių, UNESCO saugomų teritorijų ir objektų vandenis Kroatijoje neri, tuo aiškiau tampa – o, Dievulėliau, čia nuvažiuoti reikia būtinai!

Su nuostabiausių vaizdinių ir naujų patirčių lobiu iš Kroatijos tik ką grįžusi Jurgita jums nupieš dar aiškesnį, spalvingesnį ir ryškesnį Kroatijos paveikslėlį. Tai štai koks jis!

Vaizdas iš mažojo forto Omišo mieste, Cetinos upė, Kroatija

Papasakok apie Kroatiją. Kokia tai šalis ir kodėl ją vadina pigesne Italijos versija?

Kroatija yra jūros ir kalnų apsupta šalis, kurioje girdi cikadų čirpimą ir nuolatinį turistų šurmulį. Čia vietos gyventojai nusiteikę labai draugiškai, o su jais, beje, lengvai susikalbėsi angliškai net mažiausio miestuko parduotuvėje.

Birželio pradžioje Kroatija marguoja žydinčiais augalais, spalvingais krūmais, o žalios spalvos, mums pasirodė, čia kur kas daugiau nei gerokai išdžiūvusioje Lietuvoje. Kartu su draugu čia keliavome, rodos, puikiausiu laiku – jūra jau spėjusi įšilti, oras lepina 28–33 °C šiluma. Tai buvo vadinamasis low season, kuomet lankytinų vietų bei nakvynės kainos šalyje žemesnės. Kadangi daugiausia keliavome jūros pakrante, mėgavomės mums neįprastu reljefu, grožėjomės tarp jūros ir kalnų įsispraudusiais miesteliais.

Dubrovniko is Splito senamiestis

Mano akimis, Kroatija Italiją labai primena architektūriškai. Istoriškai, Kroatija priklausė Romos imperijai, tad čia, pavyzdžiui, Istrijos regione, gali išvysti amfiteatrą, miestus puošia išlikusios kolonos, amžius skaičiuoja senųjų pastatų likučiai. Splito mieste stovi įspūdingi, UNESCO saugomi, buvusio Romos imperatoriaus Diokletiano rūmai. Net patys italai mėgsta pasisvečiuoti Kroatijoje. Juk čia gražu kaip Italijoje, bet pigiau!

Savo kelionę į Kroatiją su draugu planavote itin kruopščiai. Kokie lankytini objektai buvo jūsų must-see sąrašo viršuje?

Kadangi į Kroatiją tiesioginių skrydžių nėra, keliavome automobiliu. Pakeliui dar nutarėme aplankyti Krokuvą, Veličkos druskų kasyklas, Zakopanėje užsukti į Tatrus ir pamatyti Vengrijos sostinę. Suplanavome trijų savaičių kelionę: savaitė iki Kroatijos, o likusios dvi – šalies tyrinėjimams. Beje, kelionės pabaigoje iš Zagrebo į Vilnių grįžome per 20 val.

Tatrai, kalnų ežeras

Mus labiausiai domino keturi nacionaliniai parkai, miestų senamiesčiai ir aukščiausios kalvos, į kurias įkopę apžvelgtume panoramas iš aukštai.

Taigi, Krka. Šis nacionalinis parkas pavadintas čia tekančios upės vardu. Ar rekomenduočiau aplankyti? Taip, būtinai! Tai mažesnė Plitvicos ežerų nacionalinio parko versija, kurioje vaikštinėjantys mediniais takeliais išvysite daugybę kriokliukų, po taku tekančių šaltinėlių ir skaidriuose vandenyse plaukiojančių žuvų.

Krk nacionalinio parko pagrindinis tiltas

Taip pat labai verta aplankyti Biokovo nacionalinį parką. Čia serpantinais keliauji į antrą aukščiausią Kroatijos viršukalnę Sveti Jure (1762 m) apačioje plytint žavingam Makarskos miestui, Adrijos jūros bei jos salų peizažui. Beje, jei kalno papėdėje svilina 30 °C karštis, viršuje pasitiks 10 °C vėsuma.

Biokovo nacionalinis parkas

Pasigailėjome aplankę Paklenicos nacionalinį parką, kuriame pasijutome tarsi Belmonte, Pavilnių regioniniame parke. Viešint Kroatijoje norisi įspūdingesnio kraštovaizdžio, o toks, pasitiko, žinoma, Plitvicos nacionaliniame parke! Tikras gamtos rojus su milžiniškais kriokliais ir permatomu ežerų vandeniu. Aplankėme viršutinius ir žemutinius ežerus, pasivaikščiojome 18 km ilgio maršrutu, kuris kartais driekėsi visai palei ežerą, gal 10 cm atstumu.

Plitvicos nacionaliniame parke

Vandens skaidrumas Plitvicos nacionaliniame parke

Pagrindiniai didesni miestai, tokie kaip Zadaras, Dubrovnikas, nors kitiems ir labai patinka, mums nepaliko didesnio įspūdžio. Kur kas labiau sužavėjo mažesni miesteliai: Šibenike reiktų aplankyti UNESCO saugomą Šv. Jokūbo katedrą, Trogire įspūdį kelia UNESCO saugomas saloje įsikūręs mažytis senamiestis, dar vadinamas Venecijos miniatūra. Senamiestis toks mažas, kad nuo vieno krašto iki kito gali pereiti per minutę!

Vaizdas Dubrovnike

Splite išvysite jau minėtuosius Diokletiano rūmus, o labiausiai mums patiko nedideliame miestelyje Omiše. Čia kopėme į nemažą kalną, kurio viršūnės, pakeliui sutikti lietuviai sakėsi nepasiekę. Atsiverianti panorama atperka iššūkių pilną 45 minučių kelią (Kroatijoje atstumas matuojamas ne metrais ar kilometrais, o įveikimo laiku). Šiame mieste išbandėme ekstremalų plaukimą Cetinos upe – raftingą. Paragavome naujų potyrių – plaukėme upe, kur vietomis pasitiko 15 m gylis, skaidriose gelmėse buvo matyti Puntuko dydžio rieduliai, 40 cm ilgio žuvys ir saulės atokaitoje besikaitinantys vėžliukai.

Splitas ir Bell tower vaizdas

Vaizdas nuo Omišo iš aukštojo forto, Kroatija

Kas jus kelionėje nustebino maloniai, o kas nelabai?

Nemaloniai nustebino parkavimo kainos. Pavyzdžiui, Dubrovnike šalia senamiesčio parkuoti automobilį kainuoja 10 Eur val. (!) Apie tai buvome girdėję, tačiau tuo vis tiek buvo sunku patikėti.

Dubrovnike parkavimui ir viešajam transportui išleidome 50 proc. per visą kelionę patirtų išlaidų, susijusių su parkavimu. Apskritai, beveik visoje Kroatijoje parkavimas apmokestintas, net ir mažiausiuose miesteliuose.

Taip pat nepatiko aukštos nacionalinių parkų lankymo kainos. Net jokio įspūdžio nepalikusio Paklenicos nacionalinio parko lankymas mums abiems atsiėjo apie 18 Eur.

Nemalonų įspūdį paliko bendravimas su policija. Nepastebėję miestelio ženklo buvome sustabdyti dėl greičio viršijimo. Sužinojome, jog baudą galima sumokėti tik vietoje ir grynaisiais, tačiau joks baudos kvitas mums nebuvo išrašytas. Panašu, kad buvome apgauti.

Tačiau sutikome ir tokių žmonių, kurie mūsų dieną nušviesdavo užkrečiančiu pozityvumu. Omišo mieste, užlipę į fortą sutikome nuostabų to paties forto darbuotoją. Puikiai nusiteikęs, linksmas, švilpaujantis bilietų pardavėjas į šią kalvą – savo darbo vietą, kasdien kopia 45 min., savo šypsena pasveikina kiekvieną, pasiekusį viršūnę.

Kartą, atvykusius į apartamentus mus pasitiko labai maloni močiutė. Ji pavaišino mus vietiniais gėrimais ir duonele-pyragu iš figų, augančių jos sode.

Dar vaikščiodami po įvairiausių miestų senamiesčius pastebėjome, kad vienu kiemu gali dalintis bažnyčia, kavinė-baras ir mokykla. Kroatijoje puikiai sutaria visi!

Ir dar vienas nuostabus dalykas, kad keliaujant Adrijos pakrante kasdien gali gyventi namuose su vaizdu į jūrą!