Portugalija… Šalis, kuri dažnam kelia vyno, saulės ir vandenyno vaizdinius… Tai kraštas, kuris kvepia saldžiais mandarinais, o ilgas portugalų atradėjų sąrašas kelia sentimentus apie geografijos pamokas ir mąslų stovėjimą prie žemėlapio.
Kiekvienam Portugalija pažįstama, tačiau kelianti skirtingas, įvairialypes asociacijas… Begalė įdomiausių dalykų: nuo kalbos, kuri primena ispanų, maišytą su lenkų, ypatingos šalies muzikos – Fado, primenančios raudą, iki sodraus, taurės gelmėse pranykstančio portveino ar įrudusių, besišypsančių vietinių žmonių veidų… Susigundėt? Susigundėme ir mes… Todėl leidomės į kolegės Redvitos pasakojimus apie žavingąją Portugaliją ir jos sostinę – Lisaboną.
„Po intriguojančių draugų pasakojimų ir kino filmų bei prieš kelionę išmėgintos portugališkos virtuvės, supratome – privalome leistis į kelionę – Portugaliją pažinti kūnu ir siela!“
Spontaniškai, išsvajotos Portugalijos link!
Kaip tarėm – taip padarėm. Vos apsidairėme, o mūsų kišenėje gulėjo savaitės trukmės bilietai į žavingąją, spalvomis viliojančią Portugalijos sostinę – Lisaboną. Ilgą laiką Portugalija buvo mano ir draugo Renaldo, top krypčių sąraše, tad radę pigius skrydžio bilietus (taip taip – tik 118 EUR) dažnai lankomame Skrendu.lt, tiesiog negalėjome atsispirti… Susižvalgėme – imam! Pakankamai spontaniškas sprendimas, nes į kelionę leistis tarsi ir neplanavome… bet! Žinojome, jog atėjo laikas svajonių išsipildymui, ir, kaip sakoma – mažiau kalbų, daugiau darbų! Jau po trijų savaičių kėlėme sparnus į dangų ir mėgavomės svetingomis sutiktuvėmis Lisabonoje.
Sunku apibūdinti koks nuostabus jausmas užplūdo mūsų ketveriukę (tiesa, keliavome keturiese, keli draugai neatsispyrė Lisabonos pasiūlymui ir prisijungė akimirksniu), kuomet po 22 valandų trukmės kelionės, Lisabona mus pasitiko kaitinančios saulės spinduliais. Gaivinančiu viduržemio vėjeliu pavasariškai švelniai kedeno plaukus, susivėlusius po ilgos kelionės.
Kodėl verta keliauti į Lisaboną?
Štai jums priežastys, kurių lydimi į kelionę leidomės ir mes:
- Paragauti tradicinio vyšnių likerio;
- Paklausyti Fado muzikos;
- Aplankyti senąją sostinę – Sintrą;
- Pasimėgauti saule ir Atlanto vandenyno skalaujamais paplūdimiais;
- Paragauti gardžiųjų kiaušininių pyragėlių – Pastel de Nata, kurių galima nusipirkti kiekvienoje senamiesčio gatvelėje;
- Pasivažinėti istoriniu 28-uoju tramvajumi.
O klausiantiems „Ar verta?“, atsakymas vienareikšmis – Lisabona nusipelno kiekvienos ten praleistos minutės. Šiame mieste gausu lankytinų objektų, o palypėjus aukščiaus, apžvalgos aikštelėse atsiveriantys vaizdai, užgniaužia kvapą stebint miesto panoramą.
Įvairiaspalvė Lisabona ir naujos patirtys
Jau pačią pirmą dieną nenustygome vietoje. Po kelionės, pavargę, dar nespėjus išsikrauti daiktų, skubėjome apžiūrėti garsiosios Rua Augusta triumfo arkos ir pasivaikščioti prie Težo upės. Reikia pripažinti, jau pirmą dieną supratome – Lisabonoje veiklos netrūks!
Pirmas 3 dienas leidome Lisabonos senamiestyje. Turėjome galimybę apsistoti pačiame senamiesčio centre, todėl visi lankytini objektai buvo beveik pasiekiami ranka. Gyvenimas čia verda kasdien, gatvėse knibždėte knibžda muzikantų bei pasirodymus ir akcijas rengiančių žmonių grupelių.
Vos už 200 metrų nuo viešbučio, apsilankyti kvietė ir Santa Chusta liftas, kuriuo pakilus į viršų galima grožėtis nuostabiais miesto vaizdais. Eilėje prie lifto laukėme ilgiau nei pusvalandį, tačiau patirti įspūdžiai laukimą atpirko su kaupu!
Senasis Baixa kvartalas viliojo aplankyti įvairias vietas. Vaikštant po rajoną, buvo sunku atsispirti iš kavinukių sklindantiems kavos ir tradicinių pyragėlių kvapams. Tad vis prisėdę jaukioje vietelėje, dėkojome padavėjams, sakydami – „obrigado!“ ir toliau judėjome ieškoti pasislėpusių Lisabonos turtų.
Taip pat aplankėme (o nukeliavę turėtumėte ir jūs!):
- Senąjį Baixa kvartalą;
- Sé Katedrą;
- Convento do Carmo viduramžių liekanas;
- Rossio aikštę;
- Praça do Comércio, aikštę prie Težo upės;
- Alfama kvartalą;
- São Jorge pilį.
Ir tai tik lašeliai šio miesto grožybių. O tiek daug liko neatrasta… Tačiau praleidus kelias dienas pačiame miesto centre, atėjo laikas kitų Lisabonos gėrybių paieškoms.
Ketvirtąją dieną patraukėme link Bairro do Restelo rajono. Rajonas netoliese 25 de Abril tilto stebina lankytojus parkų ir įvairių sodų gausa. Aplankėme Belem sodą, Belem bokštą, netoliese esantį Jeronimo vienuolyną ir Padrão dos Descobrimentos keliautojų paminklą. Kelionę užbaigė plaukimas keltu į Almada rajoną, prie Cristo Rei statulos, ten, netoliese galima pasivaikštinėti pakrantės takeliais, pasigrožėjome vaizdais iš kitos Lisabonos pusės.
Jeigu esate įvairių keliavimo būdų entuziastas – pirmyn, Portugalijoje keliauti įdomu visur ir visaip!
Lisabonos mieste galima keliauti įvairiais būdais! Mes išbandėme metro, traukinius, autobusus, plaukėme keltu, kalnais riedėjome linksmuoju „tuk tuk‘u“ bei važiavome istoriniu 28-uoju tramvajumi. Tramvajai Lisobonoje populiarūs ir iki dabar ir yra viena iš priežasčių, kodėl miestas susilaukia didelio turistų dėmesio. Tad, jeigu esate įvairių keliavimo būdų entuziastas – pirmyn, Portugalijoje keliauti įdomu visur ir visaip!
Lisabona – žydintis Portugalijos stebuklas arba „kuomet vogėm laukinius mandarinus“
Lisabona – žydintis Portugalijos stebuklas. Ji net ir šalčiausių sezonų laikotarpiais, lankytojus stebina pasakiško grožio gamta. Čia gausu sodų, parkų, apžvalgos aikštelių apsodintų medžiais, palmėmis ir įvairiaspvėmis gėlėmis, o mažiau lankomose gatvelėse auga mandarinų medžiai. Ir ar tai galima pavadinti žiema?
Dar trumpam grįžtant atgal – antrąją dieną, lankydamiesi prie senosios Lisabonos Katedros, netyčia aptikome laukinių mandarinų medžiais apsodintą gatvę. Pamačius vaisius, kurių Lietuvoje ant medžio išvysti neįmanoma, nekilo jokių dvejonių – privalom jų paragauti. Todėl nuskubėjom ieškoti žemiau nusvirusios šakos ir jau po kelių minučių ėjom išsišiepę, pilnomis saujomis mandarinų. Niekuomet nepamiršim akimirkos, kuomet vogėm laukinius mandarinus…
„Vos įžengus į Pena Palace tvirtovę Sintroje, supratome – vieno karto čia bus per mažai!“
Kiekvienas keliaujantis į Lisaboną daugiau, nei trims dienoms, privalo nuvykti į istorinį Sintros miestelį – be jokių abejonių. Sintra buvo viena iš pagrindinių kelionės priežasčių, todėl keliavome nekantraudami pasinerti į istorijų apipintą vietovę.
Kadangi keliauti Lisabonoje yra itin patogu, nusprendėme vykti į Sintrą traukiniu, todėl miestelį, esantį už 30 km. pasiekėme vos per 40 minučių.
Vos įžengus į Pena Palace tvirtovę Sintroje, supratome – vieno karto čia bus per mažai! Tūkstančio metų senumo laikus menanti vietovė sužavėjo grožiu: senųjų tvirtovių, milžiniškų akmenų, įvairiaspalvių rožių žiedų ir akinančių tolių panoramų. Ekskursijai skyrėme visą dieną, deja, to nepakako net trečdaliui tvirtovės teritorijos apžiūrėti, todėl viską palikome kitiems kartams.
Aplankę Pena tvirtovę, sodus ir maurų pilies liekanas, nusprendėme grįžti į Sostinę. Darėsi tamsu, o ir kelionė ėjo į pabaigą. Keliasdešimt minučių laukėme autobuso į traukinių stotį, kurio deja – taip ir nesulaukėme… Teko ieškoti išeičių ir čia pasirodė „tuk tuk‘as“ – mažas triratis mašiniukas, kurio viduje sėdėjo linksma pagyvenusi moterytė. Paklausėme kiek kainuotų kelionė link traukinių stoties, nusiderėję kelis eurus, šokome vidun ir nespėjus užsisegti saugos diržų, linksmasis „tuk tuk‘as“ ėmė riedėti vingiuotomis pakalnėmis. Buvo ir baisu, ir linksma! Pilni adrenalino, juoko ir nepakartojamų dienos įspūdžių, su draugais tarėme vieni kitiems: tai dar vienas dalykas, kurio niekuomet neteks gailėtis!
Portugalija, o ypatingai jos sostinė – Lisabona, turėtų būti kiekvieno keliautojo krypčių sąraše. Kiekvieną dieną šis miestas pratrykšta vis kitomis spalvomis ir suteikia galimybę patirti kažką naujo, ko nerasime kitose šalyse.