Šį kart pamirškim gardžiąsias Italijos picas ir vyną, kurio ragauti keliautojai čia susirenka iš viso pasaulio. Eh, Italija, tas tikras ir nuoširdus entuziazmas ir saulėlydžiai, kas kart paskęstantys ir iš ryto nudažantys Apulijos regiono krantus. Lengvai besisupančios valtys ir nuotykiai kaktusų karalystėj!
Šypsotės? Kodėl kaktusų? Nes kiekviename Apulijos regione jų gausu! Keliautoja Greta, atidūmusi per rudenišką lietų į Skrendu.lt biurą, traukia iš piniginės istorijom apsipynusius traukinio bilietus ir dalinasi savo kelionės išklotine.
Keliautojai: 3 merginos
Data: vasario 27 d. – kovo 3 d.
Temperatūra: iki 19°C laipsnių šilumos.
Aplankyti miestai: Baris, Polignano A Mare, Monopolis, Ostuni, Alberobello, Locorotondo.
…o ten gatvelės kvepia skalbimo milteliais…
Greta Italiją myluoja savo mintyse ir sako, kad ten atvykti norisi visada. Siauros gatvelės ir vienpusis eismas gal kiek ir žavus, tačiau jeigu užsižiopsojęs pamojuosi žaviam italui, atveriančiam spalvotas langines, ir netyčia nusuksi ne ten, kur reikia – pasiruošk kelionei per aplinkui. Tavęs lauks didžiulis eismo ratas ir daug raudonuojančių ženklų. Kita vertus – kur kitur, nei Italijoje, einant siaura gatve įsipainiosi tarp sukabintų džiaunamų patalų, kurie kvepia levandomis!
…ir traukiniai veža ten, kur norisi…
Jeigu manote, kad Italijos regionų stebuklus naršyti galima tik mašina, klystate! Greta sako, kad traukiniai Apulijos regione – pats geriausias pasirinkimas. Greita, patogu, pigu (pavyzdžiui – po 1 eurą!), negana to, traukiniai driekiasi palei žavingą pakrantę, o jeigu nesi įgudęs italų kalboje ir neįsivaizduoji, kurioje stotelėje išlipti, tau padės visuomet draugiški traukinių vairuotojai. Tiesa, nepamiršk buko tarpmiestinio šturmanui padovanoti savo šypseną!
…o jeigu norisi jaukumo, verta pažint Polignano A Mare.
Keliautoja Greta pripažįsta, jog pirmoji stotelė atvykus į Italiją buvo Polignano A Mare. Tai miestelis, turbūt, begėdiškai susižeriantis pačius švelniausius komplimentus: mielas, jaukus, kiek itališkai žaviai apgriuvęs ir besididžiuojantis nuostabia pakrante. Greta pasakoja, kad šis miestukas skirtas pakeleiviams – mat jame iš tiesų daugiausia beklaidžiojančių turistų. Turbūt jau įsivaizduojate kokį spalvingą kurortėlį ar ne? Tačiau keliautojai sako, kad net ir miesto vidury kavinukių sunkiai atrasi, tačiau pasimėgauti pietumis iš parduotuvės saulės nuspalvintame parke irgi yra itališkai prabangu!
Siauruose Monopolio skersgatviuose tylą pasivogia Siesta…
Keliautojos nakvynei rinkosi baltai nusidažiusį Monopolio miestelio senamiestį. Tik Greta pasakoja, kad pietų metu ant miestelio namų stogų šoko tyla – mat miestas buvo bene tuščias. Merginos bandė spėti, kad italams lyst iš namų virtuvių, kurios per pietus kvepia makaronais, dar buvo per anksti. O jeigu pastarieji pasiilgsta draugų kaimynų, tai siaurų gatvelių dėka ištiesus ranką pro langą pasisveikina.
…kai tuo tarpu Ostuni baltuojančio miestelio gatvės nuklotos kaktusais…
Greta pasakoja apie įsimintiną laiką Ostuni miestelyje. Smalsios merginos tipeno pėdomis ir ieškojo lankytinų objektų, tik nuotaiką pasivogė močiutė, geranoriškai pakvietusi apžiūrėti bažnyčią. Deja, po trumpos viešnagės Dievo namuose, senučiukė liepė susimokėti. Greta juokiasi – gal kiek ir simboliška, nes istorijas su spygliais kuria ir pats miestas, kuriame net kelio rodyklės susmaigstytos į didžiulius kaktusus.
…o kai reikia kąsnio architektūros, tikram tyrinėtojui verta aplankyti Alberobello miestą…
Specifinis ir įmantrus, besipuošiantis simboliais ir žaviais baltais namukais su siaurėjančiom viršūnėm. Keliautojai šį unikalų miestelį dažnai pramini nykštukų kaimeliu. Tiesa, Greta pasakoja, kad tuose namukuose apstu suvenyrų, tačiau dažnas vietinis ten ir gyvena, mat tai – jų verslas.
…nebent norisi nuotykių, kur virš miesto skraido raganų pulkai.
Ar esate kada nors matę miestelį keistą, kuriame užlenkę galvą į dangų pirmiausia pamatytumėte raganą, o ne žaviai susirangiusį debesį? Greta pasakoja, jog būtent jos Locorotondo miestelyje atspindi žmonių nuodemes. Po Velykų visos miestelyje virš gatvių pakabintos raganos yra sudeginamos – taip simbolizuojamas nuodėmių sunaikinimas.
O grįžtant namo reikėtų nepamiršt užsukt į Barį…
Greta šypsosi – nors skrydžio bilietas didelėmis raidėmis šaukė Baris, merginos šį miestą aplankė patį paskutinį. Baryje Gretą stebino keista prekybos centrų sistema: kiekviename daržovių ir vaisių skyriuje prekes kiekvienam klientui sukrauna pats prekybos centro darbuotojas. Gretos klausiame – o kaip vynas? Pasirodo, dėl jo šiame mažame miestelyje nereikės sukti galvos ir tuštinti pinigines – gerą vyną čia gali įsigyti už 1 eurą ir gurkšnot it havajuose palmių nusėtoje promenadoje.
…ir nardyt Italijos grožio spąstuose lyg tol, kol aplankysi vėl.
Su keliautoja kalbamės – Bario apylinkių pakrantės nusėtos žuvų verslui, tačiau Greta, kurios akis yra itin žvitri kultūrai ir pastebi net pačius netikėčiausius meno atradimus, tarp žuvų namukų atranda Teatro Margherita. Tiesa, mergina pažymi, kad į šio teatro spektaklių platybes pasinerti derėtų tam, kuris nebijo aitraus žuvies kvapo, o kitiems Greta pasiūlytų pavaikštinėti jaukiomis gatvelėmis ir stabtelti pasigrožėti kaip lengvas vėjas pagauna ir įsuka iš namų balkonų sklindančius staugiančio arbatinio garus.
Apulijos regionas specifinis, keliautojai sako, kad tikrąją Italiją galima pažinti būtent čia: skriejantys motoroleriai, mažai atvykelių, seni pastatai ir dosnūs italai. Gretos klausti ar norėtųsi čia sugrįžti net nedrįstame, tik paprašome visuomet pasidalinti įspūdžiais.
Baris gali būti tavo atostogų kryptis! Pigiausi bilietai į Italiją – ČIA!