Kai už lango niūru, o atmosferą liūdnai kausto blogas oras, Skrendu.lt skraiduolių komanda tiki – lėktuvų bilietai yra geriausias būdas puikią nuotaiką užtikrinti.
Šypsodamiesi, kartu su Ukrainos avialinijomis (UIA), nusprendėm ne tik pasiūlyti, bet ir PADOVANOTI skrydžio bilietus į Niujorką. Nes kas gali būti geriau, nei nardyt tarp galingų dangoraižių viename įspūdingiausių pasaulio miestų?
Tądien laimė nusišypsojo keliautojai Aistei. Dabar, susitikus pašnekesiui, keliautoja šypsosi: „Turbūt banalu sakyti, kad buvo netikėta. Pirma mintis – tai kaip čia dabar tuos darbus susidėliot ir išsiruošt į dviejų savaičių kelionę? Tada dar pradėjom galvoti, kokius draugus galim aplankyti… Minčių buvo daug, įspūdžių daug daugiau! Vienaip ar kitaip – buvom labai laimingi“, – pokalbį pradeda Aistė.
Nuotykiai Peru ir Salkantay kelias / asmeninio albumo nuotrauka
Niujorke 2°C
„Kai išlipome iš lėktuvo, buvo tik 2°C šilumos ir… daug sniego. Natūralu, visgi, kalendorius dar skaičiavo žiemos mėnesį. Tik mes tą orą šiek tiek pergudraut norėjom – dar skrisdami galvojom, kad Niujorkas bus tik tarpinė stotelė. Sakėm – jeigu jau turim tokią progą, tai reikia išnaudoti, todėl žemėlapyje pirštą bedėm į Peru. Ten, Pietų Amerikos žemę, tuo metu lepino 26°C šiluma.“
Centrinis Parkas Niujorke / asmeninio albumo nuotrauka
Į išsvajotąją žemę – su 5 lėktuvais
Skraiduoliai Niujorke praleido tik 6 valandas. Negana to, jie prisipažįsta, jog taupant laiką, miegas buvo įmestas į tą vienintelę turistinę kuprinę, į kurią taip pat teko sutalpinti visą dviejų savaičių turinį: „Kad būtų patogiau, keliavom tik su kuprinėmis. Visgi virš debesų praleidom geras 30 valandų. Tiesa, po jų ilgą laiką nebesinorėjo žiūrėti į maistą, siūlomą orlaiviuose“, – juokiasi Aistė. Keliautojai žinojo, kad grįžtant į Lietuvą, laiko paklaidžioti Niujorke dar turės, todėl šį kartą mieste ilgai neužsibuvo, o ir pati mergina pasakoja, kad prieš 5 metus, rodos, šiam spalvotam ir ūžiančiame didmiestyje buvo žymiai pigiau: „Niujorke lankiausi jau antrą kartą. Kas pasikeitė? Turbūt pastebėjau didžiulį kainų šuolį. Už pusryčius vienam asmeniui sumokėjome 10 dolerių, tad norintiems ten važiuot šiandien, turbūt reiktų tam pasiruošt“, – šypsosi Aistė.
Cusco oro uostas / asmeninio albumo nuotrauka
Peru sostinė Lima – užlieta potvynių
Aistė su vyru – puikus pavyzdys, kad kasdienybę būtina spalvinti kelionėmis. Nežinomybė gali baiminti, tačiau vienaip ar kitaip – ji atveria beribes galimybes pažinti ne tik svetimą kraštą, bet ir save. Pavyzdžiui, Aistė prisipažįsta, jog tuomet, kada lėktuvas pasiekė Pietų Amerikos žemę, Peru grūmėsi su potvyniais: „Viskas aplinkui priminė lengvą chaosą, šalyje tuo metu buvo ekstremali padėtis: sugriauti tiltai, visur užsuktas vanduo. Sutikti vokiečiai pasakojo, kad jie nutipena net 2 kilometrus tam, kad nusiplautų rankas. Juokavome, kad mums pasisekė, mūsų viešbutyje veikė dušas. Tiesa – ir tas veikė tik vienintelis visame viešbutyje“, – juokiasi Aistė. Keliautoja pasakoja, jog pats klimatas Peru – drėgnas. Aplink – tikra egzotika: džiunglės ir upės, sutekančios į Amazonę.
Kusko (Cusco) – gražiausias pietų Amerikos miestas
Kaip jau turbūt teko suprasti – šie keliautojai tikrai ne tik apkabinti Niujorko dangoraižių skrido. Aistė pasakoja, kad dar prieš įkeliant koją į Peru, žinojo, kad ten yra vieta, kuri grobia keliautojų širdis. Tai – Macchu Picchu: „Dar prieš keliaujant, žinoma, panaršėm visų keliauninkų numyluotą TripAdvisor puslapį ir atradom agentūrą, kuri organizuoja žygius į kalnus. Užsakant žygį nebuvo labai jauku – juk kaip visada, neaišku, kur ir pas ką pakliūsi. Laimė nusišypsojo – dabar tą agentūrą galime kitiems keliautojams rekomenduoti 100 procentų! Beje, norim pasidalinti ne tik savo gera patirtimi, bet ir šios agentūros kontaktais – Cusco Peru Viajes, galbūt pravers“, – šypsosi keliautojai.
Cusco miesto panorama / asmeninio albumo nuotrauka
Prieš žygį skraiduoliai klaidžiojo ir motoroleriu zujo po inkų imperijos sostinę Cusco: „Tas miestelis it paslaptį kokią nešiojasi: toks visas pritemdytas, net didžiųjų prekės ženklų, tokių kaip McDonald’s, logotipai adaptuoti atitinkamai – spalvos neryškios, daugelis jų puošias lyg senoviniu drožiniu iš medžio.“
Žygis į Macchu Picchu
Būna vietų, į kurias nuvykus negali nė žodžio pratarti. Mes aikčiojame nuo gražiausių žmonių kūrinių, tačiau verta pripažinti – gamtos meno pralenkti negali niekas: „Išsiruošėm ir mes į tą vieną gražiausių vietų žemėje – Macchu Picchu. Tiesa, kaip jau minėjau, į Cusco miestelį atvykome 2 dienos prieš žygį. Taip rekomendavo žygio organizatoriai. Pasirodo, tam, kad šiek tiek priprastumėme prie klimato. Vėliau labai džiaugėmės savo šiuo sprendimu, nes kiek teko matyti, kitiems keliautojams su išretėjusiu oru kalnuose tvarkytis buvo labai sudėtinga“.
Humantay ežeras / asmeninio albumo nuotrauka
„Žinoma, dar skrendant į Peru, buvom pasirūpinę visais žygio reikmenimis – lietpalčiais, specialiais batais, hiking lazdomis (kurios, beje, padėjo ne tik mums, bet ir kitiems žygio draugams). Vakare, prieš žygį, turėjome instruktažą, o pabudę ryte įkvėpėm ir ėmėm kopt į kalnus. Su mumis keliavo bent keli virtuvės šefai, kurie maitindavo mus 3 kartus per dieną. Beje, žygyje beveik visuomet valgydavome jų tradicišką sriubą Kynva (vietiniai, beje, maitinasi labai sveikai). Tik virtuvės šefai sriubą pamišėliškai dažnai gardindavo kalendra. Vėliau jau nebegalėdavom į ją net žiūrėti“, – juokiasi Aistė.
Salkantay / asmeninio albumo nuotrauka
Keliauti į kalnų žygį be gido nerekomenduojama
Su kuprinėmis ir pozityvu į įspūdingų Andų kalnų tvirtovę leidosi 12-kos žmonių grupė. Aistė pasakoja, kad daug kam teko pabaigti kelionę kiek ankščiau – dėl išretėjusio oro kitiems nepavyko susidoroti su sekinančiu galvos skausmu: „Jau 4,2 km aukštyje jautėsi kokią sunkią galvą nešam ant pečių. Aukščiausia per visą žygi pasiekta vieta – 4,6 km. Beje, visos stovyklavietės buvo įrengtos puikiai, tačiau būtent dėl praėjusių potvynių kai kurios žygio vietos buvo tikrai labai ekstremalios. Įdomiausia tai, jog vietiniams tai yra visiškai normalu ir įprasta. Apgriuvo tiltas? Op, rastą per tarpeklį, susikaupiam ir žengiam. Galvoti, jog nugarmėsi į krioklį, geriau nė nederėtų. Tikra drąsos pamoka“, – šypsosi keliautoja. Visgi, Aistė pažymi, jog kadaise čia būta ir nelaimingų atsitikimų: „Kalnų keliai tikrai sudėtingi, todėl keliauti čia be gidų pagalbos tikrai nederėtų“.
Aukščiausias kelionės taškas / asmeninio albumo nuotrauka
Bendražygiai / asmeninio albumo nuotrauka
Alpakos, kavos plantacijos ir Coca
Tarp įspūdingų gamtos kūrinių, vietiniai augina Alpakas. Būtent ten galima įsigyti išskirtinių vilnos gaminių, kuriais vėliau gali džiaugtis ramiai gurkšnodamas kavą iš pupelių, auginamų vietinėse plantacijose: „Sėdi sau, ragauji šviežią kavą pasakiškos gamtos apsupty ir žiūri – vaikai su kuprinėm į mokyklą eina. Tuo pat metu mintyse perpieši visą žygio maršrutą, apsidairai ir galvoji – o tai kur čia ta mokykla? Pasirodo, tie vaikai į mokyklą, įsikūrusią tarp vieno iš septynių pasaulio stebuklų, keliauja net po 2 valandas“, – stebėjosi Aistė.
Macchu Picchu / asmeninio albumo nuotrauka
Skraiduoliai prisipažįsta – gera kava ir gražūs vaizdai ne visuomet padėdavo atsigauti: „Aklimatizacijai žygyje gerdavome Coca medžių lapų arbatėlę. Gidai netgi liepdavo mums tuos Coca lapus tiesiog nusiskinti ir kramtyti. Juokėmės, nes jie kiek svaiginantys būdavo, bet padėdavo žaibiškai“.
Coca arbata ir aukščiausia vieta / asmeninio albumo nuotrauka
Į Macchu Picchu patekimas ribojamas – per dieną čia gali įeiti iki 7 tūkstančių žmonių
Jeigu lengvai nusišypsojote, mes taip pat jums paantriname šypsenomis ir patikiname – taip, per dieną šį stebuklą aplankyti gali tik 7 tūkstančiai žmonių. Belieka tik spėlioti, kiek atvykti čia norinčių yra iš viso? Skrendu.lt patvirtina – kartais patekimo į stebuklingą vietą prireikia laukti gerą mėnesį.
Macchu Picchu / asmeninio albumo nuotrauka
Atgal į Niujorką
Prieš išvykimą, keliautojai duoklę atidavė Niujorkui: „Pirma diena – ragavimo diena. Aš beprotiškai mėgstu avižinę košę, todėl buvau įsitikinusi, kad šįkart, lankantis Manhetene, tikrai aplankysiu pirmą kada nors atidarytą avižinių košių barą. Kokie įspūdžiai? Šypsojaus lyg ausų“, – juokiasi košių mylėtoja Aistė. Vėliau, kaip pasakoja Aistė, kelionė po Niujorką tradiciškai tęsėsi po centrinį parką ir baigėsi Top of The Rock viršūnėj: „Tiesą sakant, Top of The Rock man paliko žymiai didesnį įspūdį nei Empire State Building. Buvo labai žavus vakaras, o dar ir sužadėtuvės žavių amerikiečių tuo pat metu įvyko…“.
Avižinių košių baras Manhetene / asmeninio albumo nuotrauka
Niujorkas, Top Of The Rock / asmeninio albumo nuotrauka
„Apibendrinant kelionę, turbūt vis tiek norėtųsi susikoncentruoti į Peru – juk ten praleidome didžiąją dalį savo atostogų. Ta visa šamanų kultūra – kažkas nerealaus. Ir žinot, dauguma keliautojų sako – aš dar čia grįšiu, o aš žinau, kad aš čia grįšiu jau kitą kartą“, – žaviai pokalbį baigia Aistė.
