Išvykę į kelionę ar sugrįžę iš jos prisiekinėjame, kad tikrai dažniau keliausime. Pagavę kelionės emociją tarsi natūraliai suprantame, kodėl „reikia” keliauti ir kodėl kelionė yra gerai, tačiau kasdienė rutina šiuos jausmus ir vėl išblaško.
Jei jaučiate, kad Jums reikalingas įkvėpimas, kviečiame peržiūrėti bent vieną iš paminėtų filmų, kuris vėl įžiebtų jumyse apgesusią keliautojo dvasią. Pateikiame, TOP 5 filmus apie keliones.
1. Maidentrip, 2013 (“Mergaitės kelionė”)
Tikriausiai kai kuriuos keliauti įkvėps vien faktas, kad būdama 14-likos Laura Dekker viena apiplaukė aplink pasaulį ir tokiu būdu tapo jauniausiu kada nors tai padariusiu žmogumi.
Dokumentiniame filme užfiksuota jaunosios keliautojos odisėjos kasdienybė – vandenyno ramuma arba audros, maisto gamyba, „namų ruošos” darbai, vienumoje švenčiamos šventės, sustojimų metu lankomi įvairūs kraštai ir visa tai apimanti kelionės laimė.
Kalbėdama TEDxYouth, Laura kalbėjo paprastai: „Aš tiesiog turėjau svajonę ir jos siekiau.” Ši drąsi svajotoja kaip niekas kitas žino kaip kartais jų siekti sunku – gimtojoje Olandijoje nepilnametei dar metus aštuoniuose teismo procesuose teko pakovoti dėl teisės vienai pasileisti jūrų keliais.
2.The Secret Life of Walter Mitty, 2013 (“Slaptas Volterio Mičio gyvenimas”)
Kas yra tikras gyvenimas? Volteris Mitis (akt. Ben Stiller) to jau senokai nejautė. Dirbdamas „Life” žurnale, savo nuspėjamą kasdienybę, pilką laisvalaikį bei vienišumą darbe jis praskaidrina itin ryškiu vaizduotės pasauliu.
Fantazijose Volteris save regi itin herojišką, drąsų, reikšmingą ir įdomų, tačiau tikrovėje veikėją kankina pernelyg jį varžantis kuklumas ir ryžto trūkumas. Vis dėlto viskas, kas Volteriui trukdė pajausti buvimo savimi laisvę ir visa tai, kas jam kliudė patirti dar neatrasto pasaulio stebuklus, anksčiau ar vėliau turėjo baigtis. Pagaliau atėjo metas pildytis tikriems nuotykiams.
3. The way, 2010 („Kelias“)
Kelionės mus visad su kuo nors supažindina. Kelionėje atsiveria naujos kultūros, vaizdingi gamtos stebuklai, joje gali pažinti kitokius žmonių gyvenimus. Visų šių kelioninių atributų fone, pagrindiniam istorijos herojui kelias nusitiesė ir į savo, ir į sūnaus širdį (filme, beje, iš tiesų vaidina tėvas ir sūnus).
Daugelis žygiuojančių garsiuoju piligriminiu Santiago de Compostela keliu Ispanijoje, turi panašių motyvų – norima ištrūkti iš įprasto gyvenimo, apsvarstyti svarbius gyvenimo klausimus, pabūti su savimi. Tačiau keliautojai kalba, jog eiti vienam čia sunkiai įmanoma. O gal aplinkinių vengti nevertėtų? Kelyje būtinai sutiksi tokias asmenybes, kurias pažinti ir jas išgirsti dabar, rodos, tau labiausiai ir reikia. Juk niekas nevyksta veltui, tiesa?
4. Under the Tuscan Sun, 2003 (“Po Toskanos saule“)
Šį filmą būtų galima pavadinti idilišku – graži vieniša moteris – rašytoja Frances Mayes, keliauja į Italiją, kad įkvėptų naujų įspūdžių ir nemalonius savo gyvenimo įvykius nupūstų naujovių vėjais. Pažintis su Toskanos kraštu taip užburia, kad šioji pavargusi visko bijoti, sugalvoja čia pasilikti. Negana to, nusprendžia įsigyti gerokai apleistą namą ir viską pradeda nuo pradžių.
Pagal autobiografinį rašytojos Frances Mayes romaną, kuris vos pasirodęs JAV tapo bestseleriu, pastatytas filmas primena apie gyvenimą, nuostabų dėl mums suteikiamų antrų galimybių. O jomis pasinaudoti galime dabar ir ten, kur esame – net jei atsidūrėme svetimoje kultūroje.
5. Samsara, 2011 (iš skr. „atgimimų ratas, reinkarnacija“)
Na, o šis filmas nuo jau minėtų skiriasi visa savo esybe. Čia nėra nei veikėjų, nei siužeto, nei pokalbių.
Tai pasakojimas, kuriam esmę suteikia beveik 5-erius metus, 25-iose pasaulio šalyse iš 5-ių kontinentų užfiksuoti lėtai besikeičiantys gamtos, civilizacijos vaizdai, kasdienės žmonių rutinos, tradicijų, kultūrų bei religijų motyvai. Stebėdami juos meditacinės muzikos fone, patirsite savotišką hipnozės seansą – magiška šio pasaulio didybė ir mįslinga jo įvairovė sielą kartais pakylėja, o kitąkart ją sutrikdo į vienus klausimus atsakydama, o kitus užduodama.
Mes, žmonės, tarsi užprogramuoti pokyčių siekiui. Jeigu senokai atradome ką nors nauja, jei ilgą laiką nieko neišmokome, nesupratome apie pasaulį ir save, sakome: „įstrigau”, „viskas atsibodo”, „viskas tas pats”. Juk laimingiausi jaučiamės tada, kai gyvenimas „vyksta”, tiesa? Viduje jūs patys žinote, kas yra tikras gyvenimas ir kas dabar Jums reikalinga. Taigi, mes tik pasiteirausime – gal tai kelionė? 😊